Aktualijos

Lietuvos mokslo taryba paskelbė 2018–2023 m. Lietuvos institucijų palyginamojo mokslo vertinimo rezultatus. Jie rodo, kad daugelyje sričių pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Aukščiausias – 5 balų – mokslo kokybės įvertinimas Lietuvoje suteiktas keturioms VU kryptims – biochemijai, etnologijai, filologijai, filosofijai. Pagal visų trijų kriterijų (mokslo kokybė, poveikis, perspektyvumas) suminį įvertį dvi VU kryptys – biochemija ir istorija – Lietuvoje vienintelės gavo aukščiausią 14,5 (iš 15) balo įvertinimą.

„Tokie vertinimai padeda aukštojo mokslo institucijoms ne tik tiksliau nustatyti savo veiklos kokybę, kryptis, bet ir kritiškai įvertinti, kuriose srityse veiklumas, įtaka sumažėjusi, kur reikėtų įdėti daugiau pastangų ar kur koncentruotis norint siekti tikrai aukšto lygio rezultatų. Realistiškas ir kritiškas savęs vertinimas svarbus visoms institucijoms. Įvertinti savo galias ir trūkumus, kad žengtume į priekį žinodami, ko sieksime ateityje“, – pakomentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Rektorius džiaugėsi VU pasiekimais, kadangi didžioji dalis mokslo krypčių, o kai kurios ir smarkiai, pagerino savo rezultatus ir pirmauja Lietuvoje.

Šalyje aukščiausias 5 balų įvertinimas suteiktas šešioms kryptims. Net keturios iš geriausiai įvertintų krypčių priklauso VU – biochemija, etnologija, filologija, filosofija. Dar septyniolikos mokslo krypčių mokslinės veiklos kokybė sulaukė labai gerų ir gerų vertinimų (4–4,5 balo).

Palyginti su 2013–2017 m. ekspertinio vertinimo rezultatais, šešiolikos VU vykdomų mokslo krypčių veiklos kokybės vertinimai kilo, o devynios išlaikė mokslo kokybės įvertį.

Humanitarinių mokslų srities trijų mokslo krypčių mokslo kokybė įvertinta aukščiausiai tarp visų šalies mokslo ir studijų institucijų. Ekspertai gyrė šios srities mokslininkų veiklą ir išskyrė aukštos kokybės publikacijas bei tarptautinį matomumą.

Augo ir socialinių mokslų srities mokslo kokybės vertinimai. Geriausiai – 4,5 balo – įvertintos ekonomikos ir politikos mokslų kryptys. Šios kryptys, taip pat ir teisės mokslo kryptis ekspertų vertintos geriausiai Lietuvoje. Itin gerai įvertinti edukologijos mokslo krypties pasiekimai per pastaruosius kelerius metus – reikšmingą poveikį tam turėjo edukologijos krypties tyrėjų potencialo sutelkimas. Ekspertai išskyrė aktyvų edukologijos krypties mokslininkų dalyvavimą projektinėje veikloje, tarptautinio lygio publikacijas bei partnerystes.

Gamtos mokslų srityje vertinta net dvylika mokslo krypčių. Aukščiausią – 5 balų – įvertį išlaikė biochemijos kryptis, labai gerų ir gerų įvertinimų sulaukė dar šešios mokslo kryptys. Net aštuonių krypčių mokslo kokybė vertinta geriausiai Lietuvoje.

Medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslo kokybė išlaikė 2013–2017 m. gautą vertinimą arba kilo. Ekspertai pažymėjo, kad reikšmingą poveikį medicinos ir sveikatos mokslų plėtrai turės naujasis Medicinos mokslų centras.

Technologijos mokslų krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kito nežymiai. Ekspertai itin teigiamai vertino daugelio šių mokslo krypčių projektinę veiklą, ryšius su įmonėmis, pabrėžė tyrimų rezultatų komercinimo potencialą ir galimybes plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

VU padalinių vykdomų veiklų socialinis ir ekonominis poveikis vertintas ypač gerai. Itin palankiai įvertinta VU padalinių mokslinių tyrimų infrastruktūra. Išskirtinio dėmesio sulaukė VU bibliotekos teikiamos galimybės: platus bibliotekos paslaugų tinklas, tinkamai parinktos bazės, pagalba VU akademinei bendruomenei ir mokomosios veiklos.

Aukščiausias mokslo kokybės įvertinimas – išskirtinių mokslo pasiekimų ir veiklos pripažinimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Mokslo veikla buvo vertinama pagal tris kriterijus, turinčius skirtingą svorį: tai mokslo veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); mokslo veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); mokslo veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Aukščiausias galimas vertinimas pagal kiekvieną įvertį – 5 balai. Vertinimą atlieka užsienio ekspertai. VU vertinti teikė 33 jame plėtojamų mokslo krypčių pasiekimus.

Iš viso buvo vertinami 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. 2023 m. atlikto ekspertinio mokslo veiklos vertinimo rezultatai skelbiami čia.

Spalio pabaigoje vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir investicijų fondo „ScaleWolf“ organizuotame kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatone „Ugninis skydas 2023“ Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) studentų komanda „Agresyvūs pacifistai“ užėmė antrąją vietą kibernetinėse „Capture The Flag“ (CTF) varžybose.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) studentų komandą „Agresyvūs pacifistai“ subūrė pirmakursis Raimundas Mačiulis kartu bendrakursiais Matu Žukausku, Adriu Čypu ir trečiakursiu Karoliu Petniūnu. Visi jie – VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentai.

Kibernetinio žaidimo CTF („Capture The Flag“, lietuvių kalba – „Užfiksuokite vėliavą“) pagrindinė užduotis – per 24 valandas surasti 28 vėliavėles, paslėptas specialiai šiam hakatonui sukurtame virtualiame poligone. Iš viso varžybose susirungė 50 žaidėjų.

„Buvo malonu dalyvauti CTF su charizmatiškais ir motyvuotais komandos draugais. Tikimės dalyvauti ir ateityje“, – sakė komandą hakatonui subūręs VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga pirmakursis Raimundas Mačiulis.

„Džiaugiuosi ne tiek dėl pelnytos vietos, kiek dėl naujų pasiekimų ir galimybės tobulėti“, – įspūdžiais dalijosi VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentas Karolis Petniūnas. „Visi komandos nariai siūlė kūrybiškus sprendimus, atskleidė savo sugebėjimus ir nepalaužiamą atsidavimą. Kiekviena kliūtis tapo tobulėti ir augti skatinančia atspirtimi“, – sakė jis.

Ar mums, Lietuvos valstybės piliečiams, šiais, dirbtinio intelekto atsiradimo, intensyvaus judumo, nemąžtančios emigracijos, laikais gyvenant tebėra reikšmingos Simono Daukanto istoriografijos idėjos? 1970 m. į šį klausimą poetine kalba atsakė pasaulio kultūros pilietis ir lietuvių avangardizmo kūrėjas Jonas Mekas, Metmenyse paskelbęs literatūrinį kreipimąsi – kultūrinio dialogo tekstą – Laiškus Simanui Daukantui¹ – raštu paliudijęs savo dvasinę ir jausminę bendrystę su Daukantu ir perteikęs pamatinių Daukanto istoriografijos idėjų – gimtosios kalbos, tėvynės, lietuviškojo kraštovaizdžio, lietuviškojo prigimtinio gyvenimo būdo ir papročių – reikšmę šiuolaikiniam žmogui.

Jonas Mekas Laiškuose Simanui Daukantui įkūnijo modernaus žmogaus lietuviškosios tapatybės sampratą – tai žmogaus vidinė tikrovė², kurioje neištrinamai įsispaudė juslinė lietuviškumo realybė: gimtosios žemės, pievų kvapas, sidabrinio baltumo linų drobės, pinavijų raudonio, linų mėlio reginiai, lietuviškos dainos garsai. Jonui Mekui netgi turiningas ir intensyvus gyvenimas vakarietiškosios kultūros erdvėje, kurios jis, neabejotinai, siekė, negalėjo numalšinti tėvynės ilgesio, išreikšto kaip atminties rauda, išgyvento kaip sopanti atvira žaizda: „staiga sopulingoj prisiminimų raudotinėj susopi (...) Bet kas viduj sopa – tai toji žemė, tai tas dangus, tai tosios naktys taip įsispaudė. Tik jos sopa, tik jos vis atviros many (...) Galbūt daugiau negu kitas buvau pasinėręs Vakarų kultūros syvuose – daugiau negu retas, pasiėmęs iš jų medaus, ir suvedžiotas“³.

2023 m. lapkričio 9 d. 18:50 val. Viešojo diskurso lingvistikos programos studentėms nuotolinę paskaitą skaitys LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytoja Aida Čižikaitė. Prisijungimo prie nuotolinės paskaitos nuoroda čia.

Paskaitos tema – „Moderniosios kalbotyros šakos. Interlingvistika“. Interlingvistika – moderni kalbotyros kryptis, tirianti tarptautines dirbtines ir planines kalbas, šių kalbų istoriją, teoriją ir vartoseną. Daugiausiai iš pagalbinių kalbų tyrinėta esperanto kalba. Vėliau interlingvistikos studijų objektas išsiplėtė, dabar ji tiria pagalbines kalbas, kalbų diskriminacijos ir kalbų teisių problemas, kalbų politiką, tarpkultūrinę ir tarptautinę komunikaciją, kalbų planavimą ir norminimą, daugiakalbystę, vertimo problemas.

Pranešėjos mokslinių interesų sritys – terminologija, kalbos kultūra, interlingvistika. A. Čižikaitė VU Kauno fakultete baigė Lietuvių kalbotyros studijas, Poznanės A. Mickevičiaus universitete (Lenkija) studijavo interlingvistiką, o Hagoje (Nyderlandai) – esperanto kalbos dėstymo metodiką tiesioginiu metodu.

2023 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bei Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto nuostatais, Kauno fakulteto rinkimų komisija skelbia viešą konkursą Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (toliau – VU KnF SMTII) direktoriaus (-ės) pareigoms eiti.

Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų slaptu balsavimu, VU KnF ir VU KnF SMTII nuostatų nustatyta tvarka renka Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys VU KnF SMTII mokslo darbuotojai ir dėstytojai bei VU KnF dekano teikimu tvirtina VU KnF Taryba.