Aktualijos

Ar mums, Lietuvos valstybės piliečiams, šiais, dirbtinio intelekto atsiradimo, intensyvaus judumo, nemąžtančios emigracijos, laikais gyvenant tebėra reikšmingos Simono Daukanto istoriografijos idėjos? 1970 m. į šį klausimą poetine kalba atsakė pasaulio kultūros pilietis ir lietuvių avangardizmo kūrėjas Jonas Mekas, Metmenyse paskelbęs literatūrinį kreipimąsi – kultūrinio dialogo tekstą – Laiškus Simanui Daukantui¹ – raštu paliudijęs savo dvasinę ir jausminę bendrystę su Daukantu ir perteikęs pamatinių Daukanto istoriografijos idėjų – gimtosios kalbos, tėvynės, lietuviškojo kraštovaizdžio, lietuviškojo prigimtinio gyvenimo būdo ir papročių – reikšmę šiuolaikiniam žmogui.

Jonas Mekas Laiškuose Simanui Daukantui įkūnijo modernaus žmogaus lietuviškosios tapatybės sampratą – tai žmogaus vidinė tikrovė², kurioje neištrinamai įsispaudė juslinė lietuviškumo realybė: gimtosios žemės, pievų kvapas, sidabrinio baltumo linų drobės, pinavijų raudonio, linų mėlio reginiai, lietuviškos dainos garsai. Jonui Mekui netgi turiningas ir intensyvus gyvenimas vakarietiškosios kultūros erdvėje, kurios jis, neabejotinai, siekė, negalėjo numalšinti tėvynės ilgesio, išreikšto kaip atminties rauda, išgyvento kaip sopanti atvira žaizda: „staiga sopulingoj prisiminimų raudotinėj susopi (...) Bet kas viduj sopa – tai toji žemė, tai tas dangus, tai tosios naktys taip įsispaudė. Tik jos sopa, tik jos vis atviros many (...) Galbūt daugiau negu kitas buvau pasinėręs Vakarų kultūros syvuose – daugiau negu retas, pasiėmęs iš jų medaus, ir suvedžiotas“³.

2023 m. lapkričio 9 d. 18:50 val. Viešojo diskurso lingvistikos programos studentėms nuotolinę paskaitą skaitys LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytoja Aida Čižikaitė. Prisijungimo prie nuotolinės paskaitos nuoroda čia.

Paskaitos tema – „Moderniosios kalbotyros šakos. Interlingvistika“. Interlingvistika – moderni kalbotyros kryptis, tirianti tarptautines dirbtines ir planines kalbas, šių kalbų istoriją, teoriją ir vartoseną. Daugiausiai iš pagalbinių kalbų tyrinėta esperanto kalba. Vėliau interlingvistikos studijų objektas išsiplėtė, dabar ji tiria pagalbines kalbas, kalbų diskriminacijos ir kalbų teisių problemas, kalbų politiką, tarpkultūrinę ir tarptautinę komunikaciją, kalbų planavimą ir norminimą, daugiakalbystę, vertimo problemas.

Pranešėjos mokslinių interesų sritys – terminologija, kalbos kultūra, interlingvistika. A. Čižikaitė VU Kauno fakultete baigė Lietuvių kalbotyros studijas, Poznanės A. Mickevičiaus universitete (Lenkija) studijavo interlingvistiką, o Hagoje (Nyderlandai) – esperanto kalbos dėstymo metodiką tiesioginiu metodu.

2023 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bei Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto nuostatais, Kauno fakulteto rinkimų komisija skelbia viešą konkursą Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (toliau – VU KnF SMTII) direktoriaus (-ės) pareigoms eiti.

Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų slaptu balsavimu, VU KnF ir VU KnF SMTII nuostatų nustatyta tvarka renka Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys VU KnF SMTII mokslo darbuotojai ir dėstytojai bei VU KnF dekano teikimu tvirtina VU KnF Taryba.

Vyriausybės kanceliarija kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir reklamos ir kūrybiškumo mokykla „The Atomic Garden“ siūlo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams iššūkį – per tris dienas nubėgti kūrybinį kelią ir pasiūlyti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ pristatymo kampaniją jaunimo auditorijai. Lapkričio 17–19 d. vyksiančio renginio dalyviai, konsultuodamiesi su patyrusiais profesionalais, ieškos būdų bendraamžiams papasakoti apie šalies ateitį.

„Šiandienos studentai 2050 metais bus pagrindinis mūsų šalies idėjinis ir kūrybinis variklis, kuris rūpinsis Lietuvos ateitimi. Vizijoje atsispindi skirtingų prie jos kūrimo prisidėjusių žmonių ir jų grupių, tarp jų ir jaunimo, mintys. Bus labai įdomu pamatyti, su kuriomis vizijos „Lietuva 2050“ ambicijomis ir vertybėmis labiausiai tapatinasi studentai ir kaip renkasi jas pristatyti“, – sako už vizijos „Lietuva 2050“ rengimą atsakingas Ministrės Pirmininkės patarėjas strateginio valdymo klausimais Darius Žeruolis.

Netylant diskusijoms, kaip suderinti senąją Vėlinių tradiciją su vis populiarėjančia Helovyno švente, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja asist. dr. Dovilė Balevičienė siūlo vieną rudens vakarą skirti dėmesio vertiems filmams, kurių meistriškumas ne tik kelia šiurpuliukus, bet ir padeda suprasti kino raidą. Pažintis su pasauline klasika įkvėpė ne vieną garsų kūrėją, tad atspindžių rasti galima ir jau gerai žinomuose filmuose.

Netikėta pabaiga

„Dažnai pirmuoju tikru siaubo filmu vadinamas „Daktaro Kaligario kabinetas“ (angl. The Cabinet of Dr. Caligari 1920). Būtent šis filmas pristatė netikėtą istorijos posūkį (angl. twist ending), o siurrealistiškos mizanscenos¹ žiūrovus perkėlė į psichiškai nestabilią pasąmonę“, – pasakoja asist. dr. Dovilė Balevičienė. Pasak dėstytojos, šis filmas tapo atspirties tašku daugybei legendinių kūrėjų, pavyzdžiui, Alfred Hitchcock, David Fincher ir kt. Verta paminėti, kad vis daugėja filmo versijų, kuriose atsisakoma vokiškų titrų ir pasirenkama gyvai orkestro atliekama muzika.

„Daktaro Kaligario kabinetas“ išskirtiniams kino šedevrams priskiriamas tiek dėl vizualinio išraiškingumo, tiek dėl komplikuoto alegorinio pasakojimo ir iki šiol laikomas meniškumo etalonu kino industrijoje. Manoma, kad režisierius Robertas Wiene šiuo kūriniu pavaizdavo tarp vokiečių intelektualų plitusias Vakarų saulėlydžio nuotaikas ir tuometį ekonominį stresą, kėlusį nerimą visuomenėje. Hipnotizuojantis mirties dvelksmas primena apie gyvybės trapumą.