Aktualijos

Jau seniai iš bendravimo platformų reklamos ir pardavimų tarpininkais tapę socialiniai tinklai vis stipriau įsitvirtintina kaip kasdienės komunikacijos kanalai. Visgi nemažai įmonių ir organizacijų vis dar deramai neįvertina jų socialinės reikšmės, pasiduoda vyraujančioms tendencijoms ar taiko kitiems kanalams skirtą strategiją. Kokias didžiausias klaidas socialinių tinklų rinkodaroje daro prekės ženklai pasakoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. Giedrius Romeika ir doktorantė Viltė Lubytė.

 Įtikti – nelygu patikti

„Didžioji klystančiųjų dalis komunikuodami stengiasi patikti ir įtikti visiems, tad ilgainiui tampa „prėski“, pilkoki ir pasimeta tarp konkurentų, niveliuojasi su aplinka“, – aiškina doc. G. Romeika. Pasak jo, reikia įvertinti, kad socialinių tinklų turinys dažniausiai peržiūrimas telefonu, tad matomas labai įvairiame kontekste, įvairiomis aplinkybėmis. Dokt. V. Lubytė pastebi, kad seniau išskirtinai profesionalus komercinis turinys dabar ne retai panašus į socialinių tinklų vartotojų turinį, o tai ne tik leidžia priartėti prie potencialaus kliento aplinkos, bet ir lengvai „paskandina“ žinutę.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo sfera pastaraisiais metais papildyta dviem esminiais reglamentais: ypatingos svarbos subjektų atsparumo (CER) direktyva ir tinklų ir informacinių sistemų (NIS2) direktyva. Dokumentai jau tapo neatskiriama ES kibernetinio saugumo dalimi ir kelia dar aukštesnius reikalavimus dirbantiems specialistams. Direktyvų taikymo specifiką komentuoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas.

„NIS2 direktyva yra daugiausia susijusi su tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo didinimu visoje Europos Sąjungoje. Ši direktyva įpareigoja valstybes nares identifikuoti esminius paslaugų ir skaitmeninių paslaugų teikėjus bei užtikrinti, kad jie imtųsi priemonių kibernetinio saugumo rizikai valdyti ir praneštų apie svarbius incidentus,“ – aiškina specialistas, – „CER direktyva, iš kitos pusės, yra orientuota į ypatingos svarbos subjektus, tokius kaip kritinių paslaugų teikėjai ir ypatingos svarbos infrastruktūros operatoriai. Direktyvoje yra nurodoma, kad šie subjektai turi imtis atsparumą galimoms krizėms ir trikdžiams užtikrinančių priemonių ,“ – sako Š. Grigaliūnas.

Mieli bakalauro ir magistrantūros studijų studentai,

Lietuvos mokslo taryba, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, finansuoja studentų rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu vykdomus tyrimų projektus, vadovaujant tyrimo vadovui.

Studento veikla bus remiama  400 EUR per mėnesį stipendija.

Akcentuojame, kad:

1. Projektų veiklos įgyvendinamos 7 mėnesius 2023 m. rudens – 2024 m. pavasario semestrais, t.y. 2023 m. spalio – 2024 m. balandžio mėn.

2. Konkurse gali dalyvauti tiek pirmos, tiek antros pakopos, tiek ir vientisųjų studijų studentai, išskyrus tuos, kurie projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmųjų bei paskutiniųjų kursų studentai.

3. Studento paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis.

4. Tyrimo vadovas turi turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba pripažinto menininko statusą.

5. Asmuo kaip studento tyrimo vadovas ar studentas gali būti nurodytas tik vienoje kvietimo paraiškoje.

6. Projekto biudžetas: 4800 Eur.

Nuo regioninių kultūros centrų iki šiuolaikinio meno galerijų, puoselėjančių ryšius su pasaulinio garso menininkais – kultūros darbuotojų reikėjo ir reikės. Pandemija taip pat parodė, kad pilnaverčiam gyvenimui tiesiog būtinos kultūrinės bei turistinės veiklos. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė dr. Virginija Jurėnienė – viena iš meno vadybos magistro studijų programos kūrėjų, dėstytoja, meno vadybos vadovėlio bendraautorė – neabejoja, kad siekiant užtikrinti profesionalaus ir mėgėjiško meno sklaidą visoje Lietuvoje, specialistams neišvengiamai teks įvaldyti ne tik klasikinius, bet ir vis naujesnius įrankius bei principus.

„Pasirinkimą lėmė mano pirmosios pakopos studijų krypties suderinamumas su šia – tęsiamos ir gilinamos vadybines kompetencijos, tik konkrečioje meno srityje, o taip labai aktualus buvo studijų derinimas su darbu, man labai tiko tai, kad paskaitos vyko penktadieniais vakare ir šeštadieniais - idealu pilnu krūviu dirbančiam studentui. Man svarbu ir tai, kad esu valstybės finansuojamoje vietoje - mokausi nuolatinių studijų programoje“, – sako Eglė Plančiūnienė, Meno vadybos programos studentė. Šakių rajono savivaldybėje ji eina Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos pereigas. Daugiau apie jos pasirinktą studijų programą ir Eglės pasirinkimus kviečiame skaityti straipsnyje.

Šioje magistro programoje daugelį dalykų dėsto mokslininkai, bendradarbiaujantys su didelę darbo patirtį meno vadybos ir rinkodaros srityje turinčiais specialistais, kurie veda praktinius užsiėmimus. Kuri asmenybė paliko didžiausią įspūdį?

Kadangi dėstytojai savaime yra asmenybės, savaip įspūdį daro visi. Vis tik kaip ypatingą asmenybę išskirčiau profesorę Virginiją Jurėnienė – jos erudicija, energija, patirtis ir labai platus mokslo kontekstas tikrai daro įspūdį. Kaip žmogus man labai imponavo Skaistė Jurėnė. Neįtikėtina, kaip ši šauni dėstytoja augina atžalas, dirba Dramos teatro vadyboje, dėsto universitete ir parašo disertaciją vienu metu – laiko vadybos aukštasis pilotažas! Ir be abejo, partnerytės profesorius Christian Frattima – tokia unikali sinergija tarp praktikuojančio menininko ir praktikuojančio ekonomisto, ir kaip nerealu, kad jis tuo dalinasi su studentais.