2020 08 25 – 2020 09 06
1910 m. Austrijos architektas Adolfas Loosas išleido esė „Ornamentas ir nusikaltimas“, kurioje jis kritikavo tų laikų gaminių dekoracijas. Architektas teigė, kad švaistyti išteklius nereikalingiems ornamentams yra amoralu. Loosas buvo ne vienintelis abejingas ar net priešiškai nusistatęs prieš dekoracijas. Kiti garsūs modernistai, įskaitant Le Korbiuzjė, taip pat pritarė šiai idėjai. Idealus modernus namas turi būti baltas, be jokių dekoracijų. Tačiau tai tik fragmentas ornamento istorijoje. XX a. dizainą sudarė ne tik grynos spalvos ir novatoriškos formos, bet ir įvairūs ornamentai. Dėl ornamentų tyrimo mes galime parodyti ne tik naują modernizmo pusę, bet ir pademonstruoti regioninio modernizmo variantus.
Šioje parodoje dėmesys sutelkiamas į reiškinį, vadinamą Baltijos modernizmu. Šioje parodoje ornamentais pristatoma trijų Baltijos šalių, glaudžiai persipynusių kultūros istorijomis Sovietų okupacijos metu, regioninė modernizmo istorija. Siekis – parodyti trijų šalių dizaino panašumus ir skirtumus, papasakojant apie jų vietos modernizmo principus, kai daug pateiktų objektų ir tendencijų gali neatitikti tradicinio modernizmo paradigmų ir taip patekti į alternatyvių istorijų sritį. Taip pat įdomu stebėti sovietų kultūros ornamentą. Viena vertus, ornamentas yra labai svarbi dizaino sričių detalė, kuriai įtakos turi amatai ir liaudies menai, kita vertus, ornamentas taip pat gali būti laikomas anomalija gamybos sistemoje, pagrįstoje racionalizavimu. Kauno viešoji biblioteka – tarsi žavingas to paties laikotarpio orientyras, pasitelkiamas kaip fonas objektams sugrąžinti į kontekstą, kuriame ir kuriam jie buvo sukurti.
Nuotraukose esantys objektai yra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus,
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus ir Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus kolekcijų
Parodą rėmė Lietuvos mokslo taryba.
Kuratorė: Triin Jerlei (Vilniaus universitetas)
Grafinis dizainas: Jesse O'Neill
Rėmėjai: Laura Lukoševičiūtė, Loreta Meškelevičienė, Džiuljeta Žiugždiene, Jūratė Meilūnienė, Kai Lobjakas, Kristi Paap, Dace Lavina, Huriye Armağan Doğan, Epp Jerlei, Velta Raudzepa, Virginija Jurėnienė, Dovilė Balevičienė, Ketli Tiitsar, Helen Adamson, Estijos nacionalinis archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vilniaus Universitetas, RĖMAI.LT, Kristel ir Andrus Jerlei