Aktualijos

„Anglų kalbos poreikis nuo nepriklausomybės laikų Lietuvoje buvo ir yra didelis“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja Lina Fedorčenkienė. Jos karjeros pradžia sutapo su ekonominės emigracijos metais, kai anglų kalbos poreikis buvo ypač didelis. Tiesa, tada siekta greitai išmokti buitinės kalbos (A2/B1 lygio), norėta bent kažkiek susišnekėti. XXI a. „broken English“ jau nėra joks pasiekimas, o būtent anglų kalbos žinių lygis tapo socialinio statuso rodikliu. „Dėl globalizacijos iš aukščiausių vadovų tikimasi taisyklingos kalbos, plataus žodyno, specifinių terminų išmanymo ir gražaus tarimo“, – sako dalykinės anglų kalbos ekspertė džiaugdamasi, kad bendras šios užsienio kalbos lygis Lietuvoje tik auga.

Lietuvių anglų kalbos žinios prilygsta skandinavų šalims

„2000-aisiais daugelis net po aštuonerių metų anglų kalbos pamokų mokykloje sunkiai suregzdavo elementarų sakinį. O tas, kuris sugebėdavo palaikyti kad ir neilgą buitinį pokalbį, pavyzdžiui, užsisakyti kavos, pasiteirauti kelio ar išsinuomoti viešbučio kambarį (o jei dar telefonu!), buvo išskirtinis, aplinkiniai ar pažįstami pagarbiai kinkuodavo galva ir slapčia pavydėdavo“, – pasakoja pašnekovė. „Anglų kalbos pamokose dominavo gramatikos ir vertimo metodika, kalbėjimui buvo skiriama labai mažai dėmesio, o klausymo užduočių moksleiviai beveik išvis neatlikdavo, nes nebuvo tam pritaikytos mokymo medžiagos. Todėl buvo ypač sunku užsieniečius suprasti ir su jais kalbėtis“, – aiškina ji. Lina Fedorčenkienė prisimena, kad dėl šių priežasčių net ir universitete didelė studentų dalis angliškai gebėjo tik primityviai susikalbėti. „Dabar lietuviai angliškai kalba gana sklandžiai arba visiškai sklandžiai ir gali bendrauti bet kokiomis temomis be išankstinio pasirengimo, tad ir besimokančiųjų siekiamybė – B2/C1 lygis“, – pasakoja ji. „Anksčiau aikčiodavome, kad skandinavai puikiai kalba angliškai, todėl gatvėje užkalbinęs praeivį beveik visad sulauksi atsakymo. Dabar tai galima pasakyti ir apie Lietuvą. Tą rodo ir tarptautinė statistika – „Netflix“ didžiuojasi, kad vartotojų skaičius Lietuvoje jau pasiekė 90 000 ir vis auga, kas rodo, kad didelė dalis lietuvių geba filmus žiūrėti anglų kalba. Anglų kalbą ypač gerai išmano jaunuoliai – šis valstybinis egzaminas yra vienas geriausiai išlaikomų, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, jo neišlaiko vos 1 proc. šį egzaminą pasirinkusiųjų abiturientų“, – aiškina anglų kalbos dėstytoja.

Saugumo užtikrinimas įvairiose kasdienio gyvenimo srityse tampa vis labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis. „Karinis konfliktas Ukrainoje dar aiškiau parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Lietuvoje kasdien fiksuojami dažnėjantys bandymai įsilaužti į vietinius tinklus“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto (KNF) dėstytojas doc. Šarūnas Grigaliūnas.

„Kibernetiniame pasaulyje sienų nėra“, – jam antrina VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. Linas Bukauskas. Šios temos aktualumas yra viena iš priežasčių, kodėl VU bendruomenė nutarė dalyvauti „Comic Con Baltics 2024“ parodoje. Mokslininkai ir studentai kvies ne tik pramogauti, bet ir atsakingiau pasidomėti savo fiziniu ir kibernetiniu saugumu internete.

„Naudojantis šiuolaikinėmis paslaugomis turime sąlyginio pasitikėjimo, kad kūrėjai įdėjo pakankamai pastangų mūsų skaitmeniniams duomenims apsaugoti. Kaip nesėkmingi pavyzdžiai demonstruoja, turime neprarasti budrumo ir realistiškai vertinti galimas rizikas“, – įspėja išlikti budriems doc. L. Bukauskas.

„Haiku – ypatingas poezijos žanras, kurio ištakos siejamos su Rytų kultūromis. Klasikinis haiku griežtai išlaiko trijų eilučių ir 5 – 7 – 5 skiemenų struktūrą, būtinas metų laiką nusakantis, „sezoninis“ žodis. Šiuolaikiniams haiku taikomi daug laisvesni reikalavimai, taigi jūs galite laisvai interpretuoti šį žanrą. Vis tik norėtųsi pabrėžti gerąsias haiku tradicijas – netikėtus sugretinimus, dėmesį gamtos procesams ir percepciją – stebimų dalykų įvardijimą be didelių filosofinių „išvedžiojimų“. Haiku kviečia mėgautis momentu, jį išgyventi, ieškoti netikėtų jungčių, būti dabar ir čia, ieškoti gelmės paprastume. Tad smailinkite pieštukus, išeikite įkvėpimo ieškoti į gamtą ir atsiųskite mums savo įstabius trieilius“, – sako konkurso ambasadorė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja, poetė Lina Buividavičiūtė.

Sveikiname laimėtojus!

„Haiku man yra ir meditacija, ir žaidimas, ir įsitvėrimas. Tai akimirkos poezija, todėl kūrybos procesas gali vykti net vaikštant po parką, kepant blynus ar važiuojant autobusu. Paprastuose dalykuose įžvelgti būties gelmę ir tai perteikti septyniolikoje skiemenų turbūt ir yra haiku esmė“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas absolventė Kristina Straševičiūtė. Europos Sąjungos Taryboje Briuselyje dirbanti moteris studijuoti ryžosi po 17 m. pertraukos, ieškodama širdžiai artimos veiklos.

Literatūra mirė, tegyvuoja literatūra

„Literatūra mane lydėjo visą gyvenimą, tačiau šių studijų metu teko iš naujo mokytis apie ją kalbėti, prisiminti klasiką, susipažinti su naujausiomis tendencijomis, gryninti savąjį rašymo stilių. Sėkmingai baigti studijas padėjo įsiminę vienos dėstytojos žodžiai, kad kūryba, tebūnie ir į studijas integruota, labai padeda sunkiais gyvenimo momentais, – atvirauja ji. – Studijos paliko ir daug peno apmąstymams. Stebėdama jaunesnius savo kurso draugus supratau, kad jie daug imlesni naujosioms literatūros tendencijoms bei formoms, puikiai geba pasitelkti informacines technologijas, įskaitant ir dirbtinį intelektą, kūrybos procesams. Gal ne veltui studijų metu buvome provokuojami mintimi, jog literatūra (tokia, kokią mes ją iki šiol įsivaizdavome) mirė. Man asmeniškai iki šiol nėra lengva susitaikyti su šia mintimi.“

Šiais metais „Studento vienai dienai“ renginiuose Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ne tik susipažinti su studijų programomis, dėstytojais ir išbandyti paskaitas, bet ir sužinoti, kaip vyksta popaskaitinės veiklos ir iš arčiau susipažinti su studentų gyvenimu VU.

„Studento vienai dienai“ renginiai leidžia pažvelgti į VU kasdienybę iš arčiau ir sugriauti visas baimes ir nuostatas apie studijų procesą. Rekomenduočiau sudalyvauti kiekvienam moksleiviui, kadangi tai ne tik padės apsispręsti dėl savo studijų kelio, bet tuo pačiu ir smagiai praleisite laiką bei įgysite naujų žinių. Nesudalyvauti tokiame renginyje būtų nuodėmė, nes tai paprasčiausias būdas pažinti VU gyvenimą, pamatyti, kaip vykdomos paskaitos, pabendrauti su dėstytojais ir studentais“, – pasakoja VU Kauno fakulteto studentė Milija Baranovskaja, pati anksčiau dalyvavusi „Studentas vienai dienai“ renginiuose.