Aktualijos

Primename studentams apie nuolatos vykstantį konkursą Kauno fakulteto vardinei stipendijai „Už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą“ laimėti. Šiuo metu turimos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtos lėšos leidžia įsteigti dvi stipendijas po 2 285 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt penki eurai).

Norintys pretenduoti į minėtą stipendiją iki 2023 m. gruodžio 14 d. Kauno fakulteto Studijų skyriui e.studentas sistemoje (https://is.vu.lt/) pateikia laisvos formos prašymą, kuriame nurodo konkrečią (-čias) veiklą (-as), kurioje (-se) studentas dalyvavo, jos (-ų) koordinatorių (-ius) / vadovą (-us), aprašo savo indėlį.

Prašome susipažinti su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vardinės stipendijos „Už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą“ skyrimo nuostatais.

2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktore išrinkta asist. dr. Indrė Ščiukauskė.

Už asist. dr. Indrės Ščiukauskės kandidatūrą balsavo daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių Instituto darbuotojų.

Rinkimų rezultatai:

Balsai UŽ: 16 balsų (55,17 proc.);

Balsai PRIEŠ: 1;

Negaliojantys biuleteniai: 0.

Paskutiniam šių metų „Tempus disputandi – Laikas diskutuoti“ pakvietė nuo lapkričio Kauno fakulteto dekano pareigas einantis doc. dr. Giedrius Romeika. Dėstytojų, studentų ir neakademinių darbuotojų bendruomenė susibūrė kartu papuošti kalėdines eglutes, pasimėgauti vienas kito kompanija, lietuviškais tradiciniais žiemos švenčių saldėsiais ir karštais gėrimais. Naujasis vadovas sveikinimo kalboje akcentavo bendruomeniškumo svarbą įgyvendinant fakulteto siekius ir sėkmingai atstovaujant Vilniaus universitetui.

Tęs bendruomeniškumo tradicijas

„Nuo tradicijų ir savo šaknų mes niekur nepabėgsime, nes tai suteikia stiprybės. Kai reikia ieškoti atsakymo priimant ne patį lengviausią sprendimą ir ne pačioje maloniausioje situacijoje, verta tiesiog sustoti, atsigręžti atgal į ištakas ir, greičiausiai, ten glūdės laiko patikrintas atsakymas“,– sako jis ir primena savo rinkiminėje kalboje minėtą „fakulteto DNR“: „Tai mūsų išskirtinumas, kuris atliepia fakulteto kultūrą, suformuotą prieš 60 m., ir to DNR negalime išsižadėti, belieka puoselėti“.

Dėl turimo išsilavinimo doc. dr. Giedriui Romeikai artimesnis požiūris į organizaciją kaip į darinį, kurio gyvybingumas, tvarumas ir ateitis priklauso nuo to, kaip sėkmingai jis geba vystytis pats. „Prievarta palaikyti arba mėginti įdiegti, įskiepyti naujas tradicijas taip pat neverta, nes tai yra organizmas, kuris auga, kuris prisitaiko prie aplinkos, kuris kinta kartu su aktualijomis, tad jeigu viena ar kita tradicija nunyks dėl to, kad bendruomenė sutars, kad galbūt laikas tiesiog ją šiek tiek primiršti, arba atsiras naujų iniciatyvų – jokiu būdu nereikėtų to stabdyti, nes taip vystosi ir auga organizmas“, – įsitikinęs jis.

Vilniaus universiteto Finansų technologijų (FinTech) magistrantūros studijų programos pirmininko doc. dr. Sauliaus Masteikos iniciatyva pasirašyta socialinės partnerystės sutartis su Singapūre įsikūrusia įmone. Daug žadančio bendradarbiavimo gairės apibrėžtos 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus universitete įvykusiame susitikime su Jack Vinijtrongjit, „AAG Ventures“ bendrasteigėju ir generaliniu direktoriumi.

Susitikimo metu buvo aptarti Saakuru pažangūs antrojo sluoksnio blokų grandinės sprendimai ir Oasys blockchain vaidmuo žaidimų pramonėje, ypač – jų potencialas sukelti revoliuciją sandorių apdorojimo srityje, užtikrinant didesnį sistemų saugumą, efektyvumą, decentralizaciją bei savireguliaciją.

Susitikime taip pat kalbėta apie Web3 ir tvarumą. Svečias pasidalino verslo pavyzdžiais, kaip Filipinuose ir Indonezijoje naudojami žetonai asmens tapatybei nustatyti, nekilnojamajam turtui registruoti bei žemės ūkyje. Analizuojant pasirinktus pavyzdžius pabrėžta, kaip šios technologijos galėtų skatinti tvarią verslo praktiką ir naudą visuomenei.

Svarbu tai, kad ši partnerystė neapsiriboja vien teorija, bet ir praktiniu taikymu. Vilniaus universiteto FinTech magistrantūros studijų programos absolventai jau sėkmingai dirba „AAG Ventures“ įmonėje, o tai rodo studijų programos efektyvumą rengiant studentus pasaulinės pramonės iššūkiams.

Ateinantis pavasario semestras žada būti įdomus besimokantiems FinTech magistrantūros studijų programoje ir besigilinantiens į dapp programų kūrimą. Naujo socialinio partnerio organizuojamose paskaitose bus nagrinėjamos Web3 ir blokų grandinės technologijos, siūloma įgyti praktinės kriptovaliutų žetonų taikymo patirties įvairių sektorių versluose bei išmaniųjų sutarčių programavimo patirties – esminių įgūdžių šiuolaikinėje fintech darbo rinkoje.

Šis bendradarbiavimas su Singapūro įmone ne tik praplės programos tarptautinę perspektyvą, bet ir suteiks studentams galimybę praktiškai susipažinti su pirmaujančiomis FinTech inovacijomis. Tai svarbus žingsnis derinant akademinį mokymąsi su pramonės poreikiais, ruošiant studentus sparčiai besikeičiančiai finansų technologijų aplinkai.

Gruodžio 6 d. Vilniaus Universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 8, II aukšte) atidaroma karpinių meistrės, tautodailininkės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės (Kaunas) karpinių paroda „Gyvybės medis”. Parodą galima apžiūrėti iki vasario mėn. pabaigos.

 Eglė Dvarionaitė-Vindašienė karpo iš popieriaus jau daugiau nei trisdešimt metų. Šiandien tautodailininkė – tikra šio amato meistrė, viena žinomiausių karpytojų Lietuvoje, nuo 1990 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuolat dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Jos darbai buvo eksponuojami Švedijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Punske, Rusijoje, Baltarusijoje, Turkijoje, Irane, Lenkijoje.

Nuolat rengia karpinių meno sklaidą, veda praktinius užsiėmimus vaikams ir visai šeimai, autorinius seminarus, karpytojų plenerus ne tik Kauno mieste, bet ir visuose Lietuvos regionuose. 2014 metais Lietuvos ambasados Rusijoje oficialiu kvietimu pristatė lietuvių papročius, tautodailę ir karpinius Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykloje bei lietuvių bendruomenėje, o 2016 metais dalyvavo tarptautiniame karpytojų simpoziume Baltarusijoje Molodečno mieste, kur skaitė pranešimą apie karpinių meno įtaką lietuvybei. Tais pačiais metais rodė darbus jungtinėje tarptautinėje pasaulio karpinių parodoje Minsko nacionaliniame istorijos muziejuje.