Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakultete lankosi viešnios iš Ukrainos. Nacionalinio maisto technologijų universiteto Tarptautinės ekonomikos skyriaus vedėja prof. dr. Svitlana Gutkevych čia atlieka stažuotę. Jos lydimos studentės pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vasaros studentų mokslinės praktikos projektą. Bendradarbiavimą su Ukrainos akademine bendruomene iniciavusi Kauno fakulteto profesorė Virginija Jurėnienė kuruoja ir šią delegaciją.

„Ukrainiečiai - visų pirma, labai svetingi ir draugiški žmonės, iš kurių visur jaučiau dėmesį, rūpestį ir saugumą. Taip pat įsiminė jų atsakingumas ir iniciatyvumas. Tuo metu man kartais atrodė, kad nėra prasminga skirti tiek laiko ir dėmesio susitikimams. Tačiau dabar tai ypač vertinu, juk tada buvo padėti bičiulystės ir supratimo pamatai,“ – pasakoja V. Jurėnienė apie pirmąjį viziją į Kijevą prieš daugiau nei 11 metų.

Jau seniai iš bendravimo platformų reklamos ir pardavimų tarpininkais tapę socialiniai tinklai vis stipriau įsitvirtintina kaip kasdienės komunikacijos kanalai. Visgi nemažai įmonių ir organizacijų vis dar deramai neįvertina jų socialinės reikšmės, pasiduoda vyraujančioms tendencijoms ar taiko kitiems kanalams skirtą strategiją. Kokias didžiausias klaidas socialinių tinklų rinkodaroje daro prekės ženklai pasakoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. Giedrius Romeika ir doktorantė Viltė Lubytė.

 Įtikti – nelygu patikti

„Didžioji klystančiųjų dalis komunikuodami stengiasi patikti ir įtikti visiems, tad ilgainiui tampa „prėski“, pilkoki ir pasimeta tarp konkurentų, niveliuojasi su aplinka“, – aiškina doc. G. Romeika. Pasak jo, reikia įvertinti, kad socialinių tinklų turinys dažniausiai peržiūrimas telefonu, tad matomas labai įvairiame kontekste, įvairiomis aplinkybėmis. Dokt. V. Lubytė pastebi, kad seniau išskirtinai profesionalus komercinis turinys dabar ne retai panašus į socialinių tinklų vartotojų turinį, o tai ne tik leidžia priartėti prie potencialaus kliento aplinkos, bet ir lengvai „paskandina“ žinutę.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo sfera pastaraisiais metais papildyta dviem esminiais reglamentais: ypatingos svarbos subjektų atsparumo (CER) direktyva ir tinklų ir informacinių sistemų (NIS2) direktyva. Dokumentai jau tapo neatskiriama ES kibernetinio saugumo dalimi ir kelia dar aukštesnius reikalavimus dirbantiems specialistams. Direktyvų taikymo specifiką komentuoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas.

„NIS2 direktyva yra daugiausia susijusi su tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo didinimu visoje Europos Sąjungoje. Ši direktyva įpareigoja valstybes nares identifikuoti esminius paslaugų ir skaitmeninių paslaugų teikėjus bei užtikrinti, kad jie imtųsi priemonių kibernetinio saugumo rizikai valdyti ir praneštų apie svarbius incidentus,“ – aiškina specialistas, – „CER direktyva, iš kitos pusės, yra orientuota į ypatingos svarbos subjektus, tokius kaip kritinių paslaugų teikėjai ir ypatingos svarbos infrastruktūros operatoriai. Direktyvoje yra nurodoma, kad šie subjektai turi imtis atsparumą galimoms krizėms ir trikdžiams užtikrinančių priemonių ,“ – sako Š. Grigaliūnas.

Mieli bakalauro ir magistrantūros studijų studentai,

Lietuvos mokslo taryba, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, finansuoja studentų rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu vykdomus tyrimų projektus, vadovaujant tyrimo vadovui.

Studento veikla bus remiama  400 EUR per mėnesį stipendija.

Akcentuojame, kad:

1. Projektų veiklos įgyvendinamos 7 mėnesius 2023 m. rudens – 2024 m. pavasario semestrais, t.y. 2023 m. spalio – 2024 m. balandžio mėn.

2. Konkurse gali dalyvauti tiek pirmos, tiek antros pakopos, tiek ir vientisųjų studijų studentai, išskyrus tuos, kurie projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmųjų bei paskutiniųjų kursų studentai.

3. Studento paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis.

4. Tyrimo vadovas turi turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba pripažinto menininko statusą.

5. Asmuo kaip studento tyrimo vadovas ar studentas gali būti nurodytas tik vienoje kvietimo paraiškoje.

6. Projekto biudžetas: 4800 Eur.

Nuo regioninių kultūros centrų iki šiuolaikinio meno galerijų, puoselėjančių ryšius su pasaulinio garso menininkais – kultūros darbuotojų reikėjo ir reikės. Pandemija taip pat parodė, kad pilnaverčiam gyvenimui tiesiog būtinos kultūrinės bei turistinės veiklos. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė dr. Virginija Jurėnienė – viena iš meno vadybos magistro studijų programos kūrėjų, dėstytoja, meno vadybos vadovėlio bendraautorė – neabejoja, kad siekiant užtikrinti profesionalaus ir mėgėjiško meno sklaidą visoje Lietuvoje, specialistams neišvengiamai teks įvaldyti ne tik klasikinius, bet ir vis naujesnius įrankius bei principus.