Aktualijos

RAIMONDA AGNĖ MEDEIŠIENĖ gins disertaciją „Taikomųjų teatro metodų įtaka vidurinės grandies vadovų moralinei kompetencijai“ vadybos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2016–2022 metais Vilniaus universitete.

Mokslinės vadovės:
doc. dr. Raminta Pučėtaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba –S 003). Vadovavimo laikotarpis: 2017-10-01 – 2020-01-02; 2021-02-01 – 2022-09-30,
doc. dr. Aurelija Novelskaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba –S 003). Vadovavimo laikotarpis: 2020-01-02 – 2021-01-31,
doc. dr. Vilma Tamulienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S003). Vadovavimo laikotarpis: 2016-10-01 – 2017-10-01.
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis
prof. dr. Eglė Vaidelytė – tarybos pirmininkė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
doc. dr. Ramunė Balevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003);
doc. dr. Rasa Daugėlienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003);
doc. dr. Suvi Heikkinen (Jyväskylä universitetas, Suomija, socialiniai mokslai, vadyba – S 003);
doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė (Vilniaus universitetas. socialiniai mokslai, vadyba – S 003).

Su disertacija galima susipažinti:
Vilniaus universiteto bibliotekoje:https://db.lmt.lt/lt/perziura/disertacijos/d-db/7253/p60.html
VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Šių metų rugsėjo 1-ąją suėjo140 metų, kai gimė Felicija Bortkevičienė – leidėja, knygnešė, politikė, masonė ir labdarė. Ir šiandien juntamą įtaką Lietuvos valstybingumui bei moterų teisėms Lietuvoje dariusi asmenybė žinoma ne kiekvienam lietuviui. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dėstytoja istorikė, profesorė Virginija Jurėnienė pastebi tendenciją, kad kritinias laikotarpiais už valstybę tampa atsakingos moterys. Toks fatališkas atsidavimas Lietuvai būdingas ir Felicijai Bortkevičienei. Deja, aukščiausi valstybės postai jai liko nepasiekiami.

Asmenybė, susiformavusi klestint Laisvės ir lygybės idėjoms

„Lenkų kalba 19 a. pabaigoje buvo laikoma neatsiejamu kilmės požymiu, tačiau Felicijos perėjimas į lietuvių tautinį judėjimą, įsiliejimas į partiją 20 a. pradžioje rodė, kad lietuviška mintis jai nebuvo svetima. Sakyčiau, visa tai atėjo iš namų, iš jos šaknų“, – sako V. Jurėnienė, pasakodama apie F. Bortkevičienės kilmę. 1873 m. Linkaučių dvare (Panevėžio raj.), bajorų Juozo ir Antaninos Onos Povickų šeimoje gimė dukra. Be Felicijos šeimoje augo dar du vaikai – sesuo ir brolis. Tiesa, tėvai ypatingų turtų neturėjo, tačiau banke dirbusio tėvo suteiktos žinios apie ekonomiką, tapo vienu reikšmingiausių Felicijos talentų, padėjusių siekti didesnių tikslų.
Iki 13-os metų F. Povickaitė mokėsi namuose, o vėliau mokslus tęsė Kauno mergaičių gimnazijoje. Mokykloje mergina išsiskyrė drąsa ir ištikimybe savo vertybėms, netgi buvo pašalinta iš paskutinės gimnazijos klasės už nepaklusnumą, nes atsisakė melstis cerkvėje ir ragino taip elgtis ir kitas mergaites. „Negalima pasakyti, kad tai buvo politinė akcija, bet jos brendimas ir sąmoningumas tuo metu, manau, [buvo] labai didelis“, – atkreipia dėmesį profesorė. Po pašalinimo gimnazijos Kaune, mokslus Felicija Povickaitė baigė Vilniaus mergaičių gimnazijoje, po to metams išvyko į Varšuvą, kur studijavo slaptuose Moravskos moterų kursuose, mokėsi istorijos ir prancūzų kalbos. „Mokymasis Varšuvoje tolesnei Felicijos brandai (ir politinei, ir feministinei) turėjo, manau, ypatingai didelį poveikį. Iš ten ji parsivežė novatoriškų idėjų – Lenkijos moterų judėjimas tuomet buvo labai stiprus“, – sako V. Jurėnienė.

Mieli kolegos, studentai, pirmakursiai ir fakulteto bendruomenės nariai,

Sveikinu Jus visus Mokslo ir žinių dienos proga ir linkiu neišsenkančio kūrybingumo bandant aplenkti laiką, įkvepiančių pergalių moksle ir besišypsančios sėkmės studijose.

Šiemet mūsų universitetas jau atšventė 444 jubiliejų, o Kauno fakultetas po metų švęs 60 metų sukaktį. Visgi kviečiu skaičiuoti ne prabėgusį laiką, o pasiekimus. Pagal „QS World University Rankings“ reitingą Vilniaus universitetas patenka į geriausių pasaulio universitetų top 400. Ir būtent jūs esate varomoji mūsų Alma Mater jėga. Tegul mūsų darbai būna didesni už mus.

Norėčiau pasakyti, kad sėkmės paslaptis paprasta - mūsų stiprybė veikiant kartu. Tačiau tai nėra lengva. Nepamirškite, kad kartais užtenka tiesiog būti. Būti atviru skirtingoms idėjoms bei pažiūroms, žingeidžiu naujovėms, atsakingu bendruomenei... Kiekvienas, atsinešęs savo unikalias savybes, gali prisidėti prie geresnės šiandienos, jei visi vienodai norėsime rasti bendrą kalbą, jei sieksime suderinamų tikslų. Kartais užtenka vien išklausyti, kad žmogui kiltų geniali mintis, kad užplūstų jėgos veikti.

Pirmakursiams labiausiai linkiu susirasti draugų. Tokių su kuriais augtumėte, su kuriais nebijotumėte būti savimi ir su kuriais, po daug metų, būtų gera žvilgtelėti atgal, kiek daug kartu nueita. Kaip JAV prezidentas Joe Bidenas parašė VU svečių knygoje: „Kartu mes galime padaryti iš tikrųjų bet ką!“. Tačiau tai nėra vienos akimirkos dienos darbas.

Mokykitės ne tik iš vadovėlių ir skaidrių. Mokykitės iš dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų studentų. Mokykitės iš savo klaidų ir pergalių. Nebijokite klysti, daryti tai, ko niekada nedarėte ar pabandyti dar kartą.

Gal užtruks, kol suprasite, bet ne veltui vis kartojame, kad iš čia kylama į žvaigždes. Kilkite.

Tegul mūsų bendruomenė stiprėja ir klesti įsitvirtindama tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje!

Hinc itur ad astra – Iš čia kylama į žvaigždes.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas

Doc. Dr. Kęstutis Driaunys

„Įgyti naujos patirties studijuojant užsienyje buvo viena didžiausių mano gyvenimo svajonių, o Lietuva buvo ta šalis, kurią visada norėjau aplankyti, todėl labai apsidžiaugiau, kai atsirado galimybė čia studijuoti. Čia nuostabi gamta ir įdomi šalies istorija, kuri mane labai sudomino. Iš visų jėgų stengiausi užsitikrinti vietą Vilniaus universiteto vasaros programoje“, – sako Valeriia. Ji yra Tarptautinės ekonomikos studijų I kurso magistrantė Nacionaliniame maisto technologijų universitete, Kijeve, Ukrainoje. Šią vasarą ji atlieka praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos parengtą projektą Vilniaus universiteto Kauno fakultete (vadovė prof. Ilona Kiaušienė).

Būdama aktyvi ekstravertiška asmenybė, Valeriia labai mėgsta keliauti ir nuolat ieško galimybių išmokti naujų dalykų. Tai paskatino ją dalyvauti vasaros praktikoje Vilniaus universitete. „Tai mano pirmas kartas užsienyje, tad džiaugiuosi viskuo“, – sako Valeriia ir su tokia pat aistra aiškina pasirinkusi temą apie žiedinės ekonomikos principų taikymą turizmo sektoriuje. „Šiandieniame pasaulyje tarptautinė ekonomika turi didelę reikšmę, todėl tai labai svarbi sritis mokslui. Šio projekto metu savo tyrimus skiriu žiedinės ekonomikos principų taikymui turizmo pramonėje“, – sako jaunoji mokslininkė.

Valeriia atvykus į Lietuvą, ją pasitiko profesorė Virginija Jurėnienė ir surengė trumpą ekskursiją. „Vos atvykau į Kauną, susidarė įspūdis, kad žmonės čia yra nepaprastai draugiški ir atviri. Ypač Kauno fakultete, kur šiltai sutiko universiteto darbuotojai ir mano praktikos vadovė Ilonos Kiaušienė“, – sako Valeriia Hladkova.

„Vos tik universitete atsirado ši galimybė, mielai sutikau keliauti. Tai mano pirmasis kartas užsienyje, negaliu viskuo atsidžiaugti“, – sako Veronika Kozhura. Dvidešimtmetė studentė mokosi trečiame sociokultūrinės veiklos vadybos bakalauro studijų kurse Nacionalinėje kultūros ir meno vadybos akademijoje. Šią vasarą ji atlieka praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos parengtą projektą Vilniaus universiteto Kauno fakultete (vadovė dr. Skaistė Jurėnė).

Praktikantė aktyviai dalyvauja akademijos ir kitose veiklose, nuolat ieško naujų pomėgių ir tiki, kad sociokultūrinių veiklų srities specialistas turėtų gebėti daryti viską. Trejus studijų metus ji konsultavo moksleivius karjeros klausimais, organizuodavo atvirų durų dienas ir ekskursijas akademijoje. „Labai susidomiu naujais dalykais ir greitai mokausi. Darau tai su malonumu ir mėgstu dalytis savo patirtimi“, – pasakoja V. Kozhura.