Aktualijos

VU KnF folkloro ansamblio UOSINTA nariai rugsėjo pradžioje dalyvavo XVIII Tarptautiniame folkloro festivalyje, vykusiame Atlanto perlu vadinamoje Madeiros saloje Portugalijoje, nuo Lietuvos nutolusioje per 4000 km. Vulkaninės kilmės sala, kurią dėl jos grožio buvo įsimylėjęs ir joje gyveno Kristupas Kolumbas, Uosintos narius sužavėjo kraštovaizdžiu – juodojo smėlio paplūdimiais, virš debesų iškilusiomis kalnų viršūnėmis, ir vešliais rūke paskendusiais miškais. 

Nuotaikingą Tarptautinio folkloro festivalio atmosferą kūrė ne tik egzotinių gėlių gausa miestelių aikštėse, parkuose, pakelėse, bažnyčiose ir ant festivalio scenų. „Tokiose išpuoštose spalvingiausiomis gėlėmis scenose dar nebuvo tekę koncertuoti! – įspūdžiais dalijosi Uosintos ansamblio vadovė Auksuolė Šuliokienė. – Visur šurmuliavo daugybė margaspalviais etnografiniais kostiumais vilkinčių atlikėjų iš Ispanijos, Čekijos, Portugalijos, Rumunijos ir Madeiros.“ 

Šilti, draugiški, atviri ir paslaugūs Madeiros vietiniai gyventojai festivalio metu nuoširdžiai rūpinosi folkloro atlikėjų buitimi, nuotaika, stengėsi, kad sala paliktų neišdildomą įspūdį ir festivalis vyktų sklandžiai. 

Koncertinėje programoje Uosintos ansamblis be tradicinių lietuviškų šokių ir dainų atliko UNESCO saugomas sutartines, kurios ypač sužavėjo klausytojus, o daugiausia aplodismentų susilaukė šokiai su lazdomis – „Taukačikas“ ir „Bulius“. 

Sugrįžę Uosintos ansamblio nariai džiaugėsi ir didžiavosi galėdami atstovauti Lietuvai ir VU Kauno fakultetui šiame tarptautiniame festivalyje. 

Rijade (Saudo Arabija) vykstančioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje paskelbta, kad Kauno modernizmo architektūra (Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra 1919-1939) įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, pritarus Pasaulio paveldo komiteto šalims narėms. Paraišką rengusiai ekspertų grupei vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.

„Tai yra didelės trejus metus trukusios mokslininkų ir diplomatų pastangos nominacijos rengime. UNESCO komitete mums pavyko pasiekti šalių pritarimą, vadinasi, mūsų parengti argumentai įtikino ekspertus. Kaunas turi išskirtinę visuotinę vertę, yra svarbus viso pasaulio kultūros paveldo kontekste kaip lokalus modernizmas. Nuo šiol ši architektūra bus laikoma charakteringu visos Rytų ir Centrinės Europos modernizacijos pavyzdžiu. Jeigu norite sužinoti, kas iš imperijų išsivadavusiose šalyse vyko tarpukariu, važiuokite į Kauną. Ten sukoncentruota visa optimistinė naujų nepriklausomų valstybių sostinių idėja“, – apie sėkmę pasakoja prof. M. Drėmaitė.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

Rugsėjo 28–29 d. VU Kauno fakultete vyksta „Kompiuterininkų dienos“

Maloniai kviečiame į „Kompiuterininkų dienų“ renginius, kuriuose bus kalbama ir diskutuojama apie išmaniąją visuomenę, dirbtinio intelekto panaudojimo iššūkius, lokalizavimo perspektyvas.

Renginių metu bus skaitomi moksliniai pranešimai, vyks mokymai mokytojams, doktorantams ir kitiems besidomintiems.

Renginio vieta: VU Kauno fakultete (Muitinės g. 8, Kaune).

Preliminari programa: https://bit.ly/KoDi-23p

Dalyvių registracija:  www.liks.lt/registracija-konferencijai/?c=2508

Renginio dalyviai kviečiami dalyvauti visuose „Kompiuterininkų dienų“ renginiuose. Mokslininkai, dėstytojai, mokytojai, studentai ir visi besidomintys IT kviečiami į temines sekcijas.

2023 m. gruodžio 1 d. vyks jau 18-oji profesoriaus Vlado Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija. Konferencija šiemet sugrįžta ir bus organizuojama gyvai Vilniaus universiteto Kauno fakultete Muitinės g. 8, Kaunas LT-44280. Tradiciškai konferencijos dalyviai turės galimybę išgirsti ne tik pranešimus konferencijos sekcijose, bet ir kviestinių svečių pranešimus.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti magistrantai, doktorantai ir kiti tyrėjai, dirbantys socialinių mokslų ir taikomosios informatikos srityje, kad pasidalintų savo atradimais, skleistų mokslo idėjas bei turėtų galimybę užmegzti akademinius kontaktus svarbiausiame klasikiniame (visapusiškame) mokslo universitete Lietuvoje. Taip pat kviečiami dalyvauti ir moksleiviai, norintys pagilinti ekonomikos, finansų, vadybos, verslo administravimo, rinkodaros sričių žinias ir kuo anksčiau susipažinti su šių studijų bei mokslo subtilybėmis. 

Konferencija vyks 2023 m. gruodžio 1d.

Konferencijos kalba – anglų.

Norintys konferencijoje skaityti pranešimus ar juos išgirsti gyvai gali registruotis iki 2023 m. lapkričio 3 d.  Registracija čia.

Daugiau apie konferenciją skaitykite: 18-ji prof. V. Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija.

J. Asist. Ugnė Pavlovaitė (Vilniaus Universitetas Kauno fakultetas, Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

Ko gero, kiekvienoje palėpėje galima rasti seniai pamirštas lėles, kurios byloja apie nostalgiškus vaikystės prisiminimus. Tačiau tik viena jų gali pasigirti užvaldžiusi pasaulį ir nudažiusi jį rožine spalva, tai – Barbė. Kaip ši plastikinė lėlė tapo globaliu fenomenu, feminizmo ikona ir popkultūros simboliu, kuris paveikė masinės rinkodaros revoliuciją?

Viena neeilinė idėja gali pakeisti visą pramonę, įkvėpti milijonus vaikų ir tapti vienu populiariausių žaislų visame pasaulyje. Būtent tokia globalia sensacija tapo šiuo metu didžiausios žaislų gamintojos JAV kompanijos ,,Mattel“ įkūrėjos, verslininkės Ruth Handler (1916–2002) kūrinys. Jį įkvėpė dukra Barbara (kuri po mamos Ruth mirties tęsė pradėtus darbus), žaidusi su popierinėmis lėlėmis. Barbės vardu žinoma nauja lėlė, kaip teigė R. Gerber (2010), tuo metu buvo lėlė, kurios niekas nenorėjo.