Aktualijos

2022 m. gruodžio 2 d. vyks jau 17-oji profesoriaus Vlado Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija. Tradiciškai joje dalyvauja magistrantai, doktorantai ir kiti tyrėjai, dirbantys socialinių mokslų ir taikomosios informatikos srityje, kad pasidalintų savo atradimais, skleistų mokslo idėjas bei turėtų galimybę užmegzti akademinius kontaktus svarbiausiame klasikiniame (visapusiškame) mokslo universitete Lietuvoje. Taip pat dalyvauja ir moksleiviai, norintys pagilinti ekonomikos, finansų, vadybos, verslo administravimo, rinkodaros sričių žinias ir kuo anksčiau susipažinti su šių studijų bei mokslo subtilybėmis. 

Geriausios dvi publikacijos, atitinkančios kokybinius reikalavimus, galės būti išspausdintos nurodytame žurnale ISI Web of Science žurnale TRANSFORMATIONS IN BUSINESS & ECONOMICS*

Daugiau informacijos apie konferenciją čia: 17-ji prof. V. Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija.

Nuotolinio darbo principai, kaip parodė Covid-19 pandemija, paskatino organizacijas ir eilinius interneto naudotojus sužinoti daugiau apie duomenų apsaugos priemones ir tinkamai jas naudoti bei išmokti atpažinti kibernetines atakas. Kasmet stebima kibernetinių atakų ir duomenų pažeidimo augimo tendencija, ypač dėl nepakankamų duomenų apsaugos priemonių ir vartotojų pasirengimo.

Kodėl svarbu domėtis, kaip padidinti savo įrenginių kibernetinį saugumą?

Nes bet kurią dieną ant internetinių sukčių kabliuko galite užkibti jūs. Nors Lietuva priklauso stipriausiųjų šalių dešimtukui pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos sudaromą tarptautinį kibernetinio saugumo indeksą, tačiau Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/08/Cyber-santrauka_V.9.0-2021.pdf">duomenimis jų incidentų valdymo skyriaus fiksuojamų kibernetinių nusikaltimų skaičius išlieka aukštas, o nuo 2021 m. padaugėjo sudėtingesnių, tikslinių ir didesnę žalą galinčių atnešti kibernetinių incidentų.

Vis dažniau atakų įvyksta darbo vietoje įsilaužiant į mobiliuosius įrenginius ir pasinaudojant daiktų interneto pažeidžiamumu, – taip skelbia tarptautinė Varonis.com statistika. IBM teigia, kad 19 % pažeidimų įvyksta dėl pavogtų prisijungimo duomenų, 16 % atvejų pažeidimai susiję su sukčiavimu, o dėl netinkamų debesijos paslaugų nustatymų įvyksta 15 % pažeidimų.

Ar žinote kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo sukčių internete?

2022 m. gruodžio 1 d. 13 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete 5 aud. (Muitinės g. 6. II korpusas) vyks Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų 10–11 klasių mokinių vertimo žodžiu iš/į anglų kalbą konkursas tema: „Karo poveikis ekonomikai ir aplinkai“.

Konkursą organizuoja: Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas, Kauno švietimo inovacijų centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.

Konkurso organizatoriai siekia skatinti mokinius mokytis anglų ir lietuvių kalbų, ugdyti kultūrinio bendravimo įgūdžius, plėtoti mokinių sociokultūrinę kompetenciją, tarpmokyklinį bendravimą ir bendradarbiavimą, patirties sklaidą. Tokie konkursai leidžia jauniems žmonėms įgyti viešojo kalbėjimo patirties, lavinti pasitikėjimą savimi ir kalbinį mąstymą.

Dalyvių pasirodymus, kiek išsamiai, tiksliai ir sklandžiai pavyksta perteikti tekstą, vertins komisija, sudaryta iš VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto vertimo dėstytojų ir studentų. Konkurse iš vienos mokyklos gali dalyvauti ne daugiau kaip du mokiniai. Konkursas vyks dviem etapais. Pirmame etape kiekvienas dalyvis 7 min. vers monologą tema „Karo poveikis ekonomikai ir aplinkai “ iš anglų į lietuvių kalbą. Antrame etape 8–10 geriausių pirmo etapo dalyvių 10 min. vers monologą tema „Karo poveikis ekonomikai ir aplinkai“ iš lietuvių į anglų kalbą.

Geriausiai pasirodę dalyviai ir jų mokytojai bus apdovanoti diplomais, atminimo dovanomis, o pirmos vietos laimėtojas iškovos Audiovizualinio vertimo edukacines dirbtuves visai klasei.

Vilniaus universiteto (VU) fondas drauge su daugybe kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kviečia visuomenę šiandien minėti Dosnumo antradienį (angl. Giving Tuesday). Tarptautiniu mastu švenčiamas išskirtinis metų antradienis, kai milijonai žmonių visame pasaulyje dalijasi dosnumu, susitelkia dėl bendrų tikslų, savanoriauja, keičia ir stiprina savo bendruomenes, šiemet – lapkričio 29 d.

„Kiekvienas girdėjome pasakymą, kad mokslo šaknys karčios. Drįsčiau pridurti, kad jos – ne tik karčios, bet ir kainuoja. Su šia žinute šiemet kviečiame visuomenę minėti Dosnumo antradienį – skirti paramą Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigoms, darželiams, mokykloms, kolegijoms, universitetams. Kokybiškas išsilavinimas, tvari švietimo sistema ir daug žadantys moksliniai tyrimai reikalauja lėšų. VU fonde tikime, kad kiekvienas švietimui ir mokslui skirtas euras Lietuvai atsipirks su kaupu“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos švietimo ir mokslo sektorius vien iš juridinių rėmėjų pernai surinko 7,8 mln. eurų paramos. VU biudžetą fiziniai ir juridiniai rėmėjai pernai papildė daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Beveik 150 tūkst. eurų buvo skirta VU fondo neliečiamajam kapitalui, kuris investuojamas, o uždirbta grąža naudojama mokslo talentams finansuoti.

„Nors įvairių kadencijų seimams ir vyriausybėms per 30 metų švietimas ir mokslas strateginiu prioritetu tampa itin sunkiai, tai visada buvo, yra ir išliks prioritetu kritiškai mąstančiai pilietinei visuomenei. Kur šiandien pasigendama valstybės lyderystės ar trūksta lėšų, spragas ima taisyti nevyriausybinis sektorius, socialiai atsakingas verslas ir didelė privačių rėmėjų bendruomenė. Dosnumo antradienis mums yra būtent apie tai“, – priduria VU fondo direktorius J. Noreika.

2021-aisiais, nepaisant besitęsiančios pandemijos ir neramumų rinkose, Dosnumo antradienis sumušė visų laikų rekordus – skaičiuojama, kad per 24 valandas vien JAV daugiau kaip 35 mln. žmonių ir organizacijų skyrė paramos už 2,7 mlrd. dolerių. Be įprastai didelio aktyvumo JAV, šią dieną pernai minėjo daugiau kaip 80 kitų pasaulio valstybių. 50 proc. visų dalyvavusiųjų paramą skyrė pinigais, atitinkamai 30 ir 28 proc. tą dieną aukojo daiktus ir savanoriavo.

Lietuvoje apsilankiusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo ekspertų delegacija susipažino su Lietuvos švietimo padėtimi, mokinių judumo tarp skirtingų mokymosi lygmenų galimybėmis bei aptarė šiuos klausimus su šalies švietimo atstovais.

Pasak vienos iš EBPO eksperčių, analitikės Hannah Kitchnen, Lietuva yra pasiruošusi egzaminų bei profesinio ugdymo pokyčiams bei gali pritaikyti reikiamiausias užsienio praktikas. 

„Apie reformas kalbėjome ir susitikimuose su mokytojų, mokinių grupėmis. Jie neabejotinai išreiškė pokyčiųporeikį, išskirtas noras peržiūrėti egzaminų struktūrą ir noras pasisemti pavyzdžių iš kitų šalių.- mintimis dalijosi Hannah Kitchen. - Lietuvoje vertinimo pokyčių realizavimas gana intensyvus, susidarėme įspūdį, kad visi tam produktyviai ruošiasi. Senesnėse Europos šalių švietimo sistemose tai sukeltų didesnių sunkumų, tačiau rodote gerą pavyzdį.“ Plačiau skaitykite čia: https://bit.ly/3i3Z5Ah.

Džiaugiamės ir didžiuojamės vizito metu vertėjavusiomis VU Kauno fakultete vykdomos Audiovizualinio vertimo magistro studijų programos studentėmis Indre Bagdžiūte, Gabriele Jakaityte ir Aneta Szupszynska.

EBPO delegacija lankėsi Lietuvoje įgyvendinant projektą „Above and Beyond: Transitions in Upper Secondary Education“, kuriame dalyvauja ir Lietuvai atstovauja Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto tikslas – tirti, kaip aktyvinti procesus tarp skirtingų švietimo grandžių, tobulinant švietimo sistemos lankstumą ir gerinant švietimo kokybę ir jo prieinamumą bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose.