Aktualijos

Visma Lietuva NET programuotojas Ignas Jankauskas ves paskaitą: „Komandos užduočių valdymo įrankiai programavime“ (angl. Backlog management tools in software development). Paskaitoje bus kalbama apie Visma, no management kultūrą, kokie backlog yra naudojami Visma komandose bei komitetuose, apie agile bei kanban naudojimą projektuose (stand up, retrospektyvos, grooming ir panašiai), bus apžvelgiami ir backlog įrankiai, tokie, kaip: Jira, Trello, Sticky notes, Azure devops, Github. Taip pat, Ignas Jankauskas papasakos apžvelgs ir kitus įrankius, tokius, kaip: Slack, Google calendar ir t.t. bei Open source projektus.

Seminarą ves Vilniaus universiteto partnerystės docentas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, kuris turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį finansų rinkose. Per darbo metus užėmė įvairias pareigas, finansų maklerio įmonėse, draudimo bei fondų valdymo bendrovėse bei bankuose ir finansinių technologijų bendrovėse. Marius Dubnikovas valdė asmeninius investicijų portfelius, investicinius ir pensijos fondus. Šiuo metu yra vienas labiausiai cituaojamų žmonių spaudoje ir viešojoje erdvėje. Paskutinius 12 metų aktyviai dalyvauja Lietuvos verslo konfederacijos veikloje. Dažnai deleguojamas į Vyriausybines darbo grupes, kurios sprendžia mokestinius, investicinės aplinkos ir verslo aplinkos valdymo klausimus. 

Šiemet Vilniaus universiteto Kauno fakultetas mini Audiovizualinio vertimo studijų programos 10-metį. Šia proga  balandžio 25 d. surengta konferencija vertimo tema TELL ME MORE subūrė 15 pranešėjų ir gausų būrį svečių, ne tik atvykusių į konferenciją gyvai, bet ir stebėjusių renginį nuotoliniu būdu. Skirtingų studijų pakopų studentai ir jaunieji mokslininkai pristatė savo tyrimų rezultatus bei diskutavo apie mokslines ir praktines vertimo problemas. 

Dažniausiai NFT yra .gif ar .jpg dokumentai, muzika ar video, tačiau tai gali būti ir bilietai, straipsniai, įrašai socialiniuose tinkluose ar domenų pavadinimai. Kol kas patvirtinto lietuviško vertimo NFT sąvokai nėra, tačiau galima tai įvardinti kaip nekeičiamus žetonus. Kodėl jie nekeičiami? Nes perkamas NFT objektas yra vienetinis, skirtingai nei akcijos ar kripto valiutos, kurios, perkamos ar parduodamos, visada lieka tokios pačios, tačiau jų yra daugybė. Apie NFT ir meną pasakoja magistrantūros studijų programos Finansų technologijos absolventas Linas Sapijanskas. 

„Manau, kad NFT esmė turėtų būti galimybė technologiją naudoti nuosavybės teisės ne tik į skaitmeninį meną įrodyti, bet plačiau – blokų grandinėje NFT forma galėtų būti talpinami universiteto diplomai, asmens sveikatos duomenys, nekilnojamo turto nuosavybė ir kiti asmeniniai duomenys, kurių pasiekiamumas būtų standartizuotas. Taip duomenų gavimo procesas būtų pigesnis ir greitesnis,“ – platformos kūrėjams dėl galimybių pritaria L. Sapijanskas. Jas geriau pažinti jam padėjo vienas Vilniaus universiteto Kauno fakulteto socialinių partnerių MB „Holografija“. Jie 0x0.art įsteigtu prizu pradžiugino magistrantūros studijų programos Finansų technologijos absolventą, kuris baigiamojo darbo tema pasirinko „NFT skaitmeninio failo nekintamumo užtikrinimo metodas“.

Fakultete puoselėjamą „Tempus disputandi“ pokalbių prie arbatos tradiciją šį mėnesį praturtino susitikimas su Vilniaus universiteto rektoriumi, organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektore bei kancleriu. 

Trumpame pranešime Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas akcentavo universiteto lyderystę nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Valstybės projektus ir iniciatyvas, į kurias, Vilniaus universitetas yra įtrauktas kaip strateginis partneris, jis iliustravo pradėtais bei planuojamais darbais, kurie ne tik palies padalinius, bet ir turėtų įkvėpti bendruomenę siekti bendrų tikslų. Vienas tokių svarbių projektų – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimas, į kurį pakviesti įvairių sričių Vilniaus universiteto mokslininkai. Rektorius džiaugėsi universiteto pasiekta ir toliau puoselėjama tradicija plėtoti ekspertines bei mokslo populiarinimo veiklas, turinčias vis didesnį poveikį visuomenei. Žinoma, dėmesys nukreiptas ir tarptautiškumo vystymo kryptimi, siekiant pripažinimo Lietuvos mokslininkams, taip pat plečiant galimybes pritraukti kitų šalių talentus ir turtinti vietos akademinę bazę.