Aktualijos

VU Kauno fakultetas kviečia į atvirą nuotolinę paskaitą, kurioje patirtimi dalinsis Siranuš Barščiauskė ir Neringa Eidukienė iš įmonės „Visma Tech Lietuva.“ Susitikimas vyks anglų kalba.

Paskaita vyks II kurso Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos programos studentams, tačiau prisijungti gali visi norintys. Viešnios pasakos apie IT projektų valdymą, įmonėje taikomus Agile bei No Management metodus bei naudojamus įrankius.

Nepraleiskite progos užduoti klausimus IT industrijos praktikėms!

Nuoroda prisijungti Teams platformoje.

Renginį organizuoja VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja dr. Dovilė Balevičienė.

Invitation to an Online Lecture with Visma Tech Lietuva

VU Kaunas Faculty is excited to invite you to an online lecture featuring Siranuš Barščiauskė and Neringa Eidukienė from Visma Tech Lietuva. The meeting will be held in English.

Date: 13 December 2024
Time: 10:00
Location: MS Teams link to join

During the session, the guests will discuss project management practices, the Agile and No Management methods applied at Visma Tech Lietuva, as well as the tools they use to streamline their processes.

Don't miss this opportunity to gain valuable insights and engage in a Q&A session with industry professionals!

The lecture is organised by Dr Dovilė Balevičienė, the lecturer of the Institute of Social Sciences and Applied Informatics of VU Kaunas Faculty.

Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos doktorantas Mahyar Kamali Saraji (socialinių mokslų sritis, ekonomikos mokslo kryptis (S 004)) gins mokslo disertaciją „Mažo anglies dioksido pėdsako energijos pertvarkos ES iššūkių analizė“ .

Gynimas vyks 2024 m. gruodžio 10 d. 10:00 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete, 10 auditorijoje. Adresas: Muitinės g. 14, Kaunas, Lietuva.

Disertacijos gynimo kalba: anglų kalba.

Mokslinė vadovė - prof. dr. (HP) Dalia Štreimikienė

Disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Jelena Stankevičienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Diana Cibulskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Rasa Kanapickienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Astrida Miceikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

prof. dr. Tudor Edu (Rumunijos – Amerikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003).

Daktaro disertacija

Teatras daugeliui žmonių išlieka ypatinga pramoga, net neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, keičiančioms vartotojų įpročius ir kultūros paslaugų sektorių. Ši sritis dažnai laikoma prestižine ir reprezentuojančia šalį tarptautiniu mastu, o apie jos pripažinimą Lietuvoje daugiausia pasako itin greitai išperkami bilietai. Šiuolaikinio teatro tobulėjimas matuojamas ne tik kūrybine meistryste, bet ir siekiu diegti modernias priemones, kurios suartina kūrėjus, atlikėjus ir žiūrovus. Vis tik gausėjanti pasiūla ir galimybė rinktis kultūrines pramogas nepriklausomai nuo gyvenamos vietos (netgi internete!) verčia ir labiau rūpintis auditorijos įsitraukimu. Mokslininkai sutaria, kad šiuo metu tai vienas didžiausių iššūkių kultūros organizacijoms. Platesnės auditorijos įtraukimas į kultūros organizacijų veiklą taip pat yra vienas pagrindinių Europos komisijos prioritetų, aktualus Europos Sąjungos ir Lietuvos kultūros politikoje, tarpdisciplininiuose mokslininkų tyrimuose.

Auga poreikis veiksmus pagrįsti duomenimis

Pasak VU KnF socialinių mokslų daktarės Skaistės Jurėnės, auditorijos įsitraukimas padeda vartotojui geriau suprasti, įvertinti ir susisieti su organizacijos siūlomomis patirtimis, suteikia galimybę fiziškai, emociškai ir intelektualiai veikti. Tai sukuria sąlygas kultūros organizacijoms užtikrinti auditorijos narių lojalumą, pastangos auditorijos plėtrai pritraukia naujų lankytojų į kultūros organizaciją. Tokios veiklos aktualijos didina meno vadybininkų reikšmę rinkoje, skatina organizacijos veiklą pagrįsti strategijomis, tyrimais ir duomenimis, ne tik planuoti veiksmus, bet ir analizuoti rezultatus, jais remiantis priimti sprendimus.

„GAISO projektas yra svarbus žingsnis ne tik kibernetinio saugumo srityje, bet ir akademiniame mokslo tyrimų kontekste, kai kuriamos sistemos, leidžiančios lengviau identifikuoti kibernetines grėsmes bei efektyviau jas valdyti. Džiugu, kad Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkai savo žiniomis ir tyrimais gali prisidėti prie svarbių šiuolaikinių problemų sprendimo mokslinėje praktikoje", – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorė asist. dr. Indrė Ščiukauskė apie pradėtą vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslo projektą „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ – GAISO (anglų k.: Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations).

Pagal paskirtinę programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ finansuojamas projektas prisidės prie šios programos veiklų siekiant didelio taikomojo potencialo dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų panaudojimo naujiems moksliniams ir technologiniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų kryptims, taip pat naujai atsirandančių ir sparčiai besivystančių kibernetiniam saugumui svarbių mokslinių tyrimų plėtojimo.