Aktualijos

Rugsėjo 23-29 d. švenčiama Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė paminėta ir fakulteto socialiniuose tinkluose pasidalinant šventiniu sveikinimu kurčiųjų bendruomenei. Audiovizualinio vertimo studentai pasipuošė simboline melsva spalva minint 2022 m. sėkmingai įgyvendintą, o šiemet kartojamą Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) iniciatyvą „Nušvieskime gestų kalbą mėlynai!“. Siekiama pabrėžti vienybę, kurią kuria daugiau nei 200 skirtingų nacionalinių gestų kalbų.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programoje prieinamumui ir kurčiųjų kultūrai teikiamas išskirtinis dėmesys. Šią studijų programą pasirinkę studentai mokomi pritaikyti audiovizualinius produktus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, kurti audiovizualinius kūrinius tikslingai atsižvelgiant į kurčiųjų bendruomenės poreikius. Augant temos aktualumui vykdoma ir studijų programa Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas.

Jau ketvirtą kartą Vilniaus universiteto (VU) tyrėjus, verslo įmonių atstovus ir visus smalsuolius suburs VU inovacijų diena INNODAY 2024. Į spalio 25 d. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyksiantį renginį kviečiami visi, turintys idėjų, kurioms reikalingas mokslu grįstas sprendimas, ieškantys partnerių tolesniems moksliniams tyrimams ar tiesiog besidomintys išradimais ir inovacijomis.

Pernai INNODAY renginyje dalyvavusi UAB „Lidaris“ projektų vadovė dr. Gintarė Batavičiūtė džiaugiasi galėjusi įkvėpti renginio dalyvius savo atstovaujamos įmonės sėkmės istorija ir pažymi, kad tokie renginiai yra puiki vieta susitikti buvusius, esamus ir būsimus kolegas iš mokslo pasaulio.

„INNODAY renginys – unikali proga susipažinti su šiuolaikinėmis inovacijomis ir užmegzti ryšius su tais, kurie jas su entuziazmu įgyvendina moksle bei versle. Čia puiki vieta dalintis idėjomis ar net paversti jas vertingu bendradarbiavimu“, ‒ sako dr. G. Batavičiūtė.

Žodis inovacijos dažnam asocijuojasi su fizinių ir technologijos mokslų arba gamtos mokslų sritimis. Tačiau INNODAY renginių pranešėjai ‒ įvairių sričių mokslininkai, eksperimentuojantys, kuriantys ir pristatantys naujus mokslo sprendimus. INNODAY 2023 apie neregiams prieinamą vizualųjį meną susirinkusiems papasakojusi Kauno fakulteto mokslininkė doc. Laura Martinkutė pažymi, kad inovacijos neįmanomos be tarpdiscipliniškumo.

„Tarpdiscipliniškumas leidžia į tam tikrą problemą ar visuomenei kylantį iššūkį pažiūrėti iš skirtingų mokslo sričių perspektyvos ir pasitelkti visą spektrą įrankių tiems barjerams įveikti. Jungiantis įvairių sričių patirčiai, atrandamas raktas, kaip įvairių fizinių ar sensorinių galimybių žmonėms kokybiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Neregiams prieinamas kinas, teatras ar muziejai neapsiriboja tik žodiniu vaizdo perpasakojimu. Į procesą įtraukiamos garso ir vaizdo apdorojimo technologijos, sukurto prieinamo turinio perdavimo technologijos, fizinės aplinkos pritaikymo sprendimai. Taip kuriamas įtraukus pasaulis“, ‒ sako doc. L. Martinkutė.

INNODAY 2024 dalyviams žada pateikti ne mažiau įkvepiančius ir aktualumo nestokojančius pranešimus. Šiemet į renginį pakvietėme ir doktorantus, kurie pristatys savo vykdomus mokslinius tyrimus ir kuriamas technologijas stendinių pranešimų sesijose.

Renginio programa

Registracija į renginį

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultetas jau antrą kartą inicijavo „Klaviatūrų mėtymo čempionatą“ Kaune. Jau pernai Kauno fakultete nuspręsta tęsti gerąją patirtį, pradėtą Klaipėdoje 2015 metais, o 2018 pritaikytą Vilniuje. Renginiu siekiama suburti bendraminčius pasirinkusius IT sritį ar tiesiog darbą su kompiuteriu.

Kauno santakos parke, prie tinklinio aikštelės susirinko 12 pilnamečių dalyvių (5 vyrai, 7 moterys), kurie varžėsi mėtydami pagal saugumo reikalavimus paruoštas klaviatūras. Ne maža susirinkusių žiūrovų turnyrui pasibaigus taip pat išbandė šią neįprastą sporto šaką. Organizatoriai spėja, kad toks varžybų formatas daug kam atrodo neįtikėtinas, tačiau pamažu dalyvių skaičius auga. Jau gauta pasiūlymų ir kitų metų varžyboms – mėtyti mobiliuosius telefonus, kaip tai daroma Suomijoje.

Vyrai
I vieta Raimundas Mačiulis 27,05 m
II vieta Matas Pajauskas 21,56 m
III vieta Matas Žukauskas 17,1 m

Moterys
I vieta Ugnė Rimšaitė 16,2 m
II vieta Ūla Arbačiauskaitė 14,5 m
III vieta Rūta Kubiliūtė 10,8 m

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (KnF) tečiakursės Solveiga Pacevičiūtė ir Guostė Markevičiūtė – studentės, kurios ne tik drąsiai kalba nemaloniomis temomis, bet ir stengiasi jas spręsti. VU SA kuratorių programoje dalyvaujančios merginos kasmet rugsėjį susipažįsta su pirmakursiais, tad gerai išmano jų integracijos į VU bendruomenę niuansus. „Pasirodė net keista, kad neturime fakulteto tinklalaidės“, – pripažįsta merginos.

Solveiga ir Guostė prisimena, kad ir jos, ir bendramoksliai, artėjant Rugsėjo pirmosios šventei, net nežinojo, kur yra Kauno fakultetas. „Aišku, džiugu šiais metais matyti jau kur kas aktyvesnį pirmakursių būrį, tačiau apie mūsų fakultetą daug kas sužino tik nusprendę apsižiūrėti LAMA BPO sistemoje, kai ieško aktualių ir populiarių studijų programų. Liūdina, kad pats fakultetas nėra toks žinomas“, – sako jos.

„Norisi, kad gabūs gimnazistai bent jau nuo 9 klasės svajotų apie stojimą į Kauno fakultetą, o ne apie jį sužinotų tik baigdami mokyklą“, – tikisi Solveiga. Pasak jos, tinklalaidės tikslas – įrodyti, kad pasakymai apie gražią ir jaukią Kauno fakulteto bendruomenę atspindi realybę. Studentės pastebi, kad apie fakulteto istoriją taip pat dar daug kas menkai žinoma plačiajai visuomenei, nors fakultetui šiemet jau 60 m.

Kibernetinės atakos nuolat keičia formą ir turinį. Nuo pirmųjų kompiuterio ekrane pasirodžiusių reklamų, kur vieno mygtuko paspaudimu galėjote laimėti naują mobilųjį telefoną, ar elektroninio laiško apie milijoninį palikimą iš nepažįstamojo iki aktyvios nuorodos telefone iš banko su prašymu pasikeisti slaptažodį. Dar daugiau, jau visai netrukus sukčiai jums gali paskambinti ir giminaičio ar draugo balsu prašyti pervesti pinigus į banko sąskaitą.

Kaip atpažinti kibernetines atakas ir jų išvengti? Kokią žalą patiria organizacijos po kibernetinių atakų? Kodėl mūsų požiūris į kibernetinį saugumą vis dar turi spragų? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkas doc. Kęstutis Driaunys.