Aktualijos

Bakalauro studijos:

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2025-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Magistrantūros studijos:

Studijų skyrius,
2024 12 31

Šiandienės Kalėdų tradicijos yra ilgų istorinių, religinių ir kultūrinių procesų rezultatas. Jose susipina krikščionybė, pagoniški papročiai ir net sėkmingiausi modernios komercijos triukai. Formuojant ir skleidžiant šviesų, romantiškai sentimentalų Kalėdų švenčių įvaizdį visame pasaulyje itin svarbus buvo grožinės literatūros vaidmuo. Vokiečių romantiko E. T. A. Hofmano literatūrinė pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“, karalienės Viktorijos laikų rašytojo Čarlzo Dikenso kalėdinė proza, ypač apysaka „Kalėdų giesmė“, ir amerikiečių romantiko Vašingtono Irvingo literatūrinis eskizas „Senovinės Kalėdos“ iš rinkinio „Eskizų knyga“ tapo pagrindu universaliam modeliui, kuris netruko tapti neatsiejamu kino, televizijos, prekybos centrų ir reklaminių plakatų turiniu.

Grožinė literatūra – dovana fantazijai

Vilniaus universiteto Kauno fakultete visuotinę ir anglų literatūrą dėstanti prof. dr. Jadvyga Krūminienė įsitikinusi, kad būtent knygų skaitymas leidžia geriausiai pažinti kultūrinius archetipus, perprasti žmonių elgsenos modelius. Mokslininkė skatina ne tik skaityti knygas su vaikais nuo mažumės, jas dovanoti, bet ir savišvietai rinktis laisvalaikį su knyga – ypač grožinės literatūros.

Brangūs Kauno fakulteto bendruomenės nariai,

60-ųjų fakulteto žiemos švenčių laukimas įkvepia dėkingumu ir pasididžiavimu, kviečia susitelkimui ir apdovanoja palaima įveikus metų darbus.

Dėkoju už jūsų indėlį kartu puoselėjant išskirtinį identitetą Vilniaus universitete, principingai atstovaujant akademinėms vertybėms ir kurstant rytojaus klausimus jau šiandien.

Tegul šios Kalėdos būna tokios šviesios ir įkvepiančios kaip idėjos, kurios keičia pasaulį. Jaukių švenčių ir sėkmingų atradimų Naujaisiais metais Jums ir Jūsų artimiesiems!

Doc. dr. Giedrius Romeika
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas

Gruodžio 21-ąją, švenčiant Pasaulinę krepšinio dieną, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas asist. dr. Antanas Ūsas kviečia prisiminti, kad krepšinis Lietuvoje yra ne tik sporto šaka, bet ir unikalus jaunųjų sportininkų ugdymo metodas, būdas atrasti aktyvų gyvenimo būdą ar net karjeros kelią. Mokslininkas sako, kad puikus srities reikšmingumo rodiklis reiškia ir finansinę paramą universitetų krepšinio komandoms, valstybinės premijas olimpiečiams.

„Krepšinis, kaip tikslų įgyvendinimo simbolis, skatina tikėti savimi ir siekti tikslų ne tik sporte, bet ir gyvenime. Norisi daugiau kalbėti apie tai kaip vertę kuriančią veiklą, akcentuojant pusiausvyrą tarp pasiekimų sporte ir brandžios asmenybės ugdymo, ne vien šlovės siekimo“, – sako A. Ūsas. Dėstytojas įsitikinęs, kad krepšinis – tai kelias į stipresnį „aš“, o kiekvienas iškovotų taškų ar laimėtų rungtynių momentas – pergalė prieš save patį.

Vilniaus universiteto KnF Meno vadybos magistro programos studentai gruodžio 14 d. lankėsi Panevėžyje, kur turėjo galimybę susipažinti su miesto kultūriniu gyvenimu ir meno institucijų veiklos paslaptimis. Vyko išvažiuojamoji paskaita, kurios metu siekta ugdyti teorinių žinių ir praktinės patirties derinimo įgūdžius, supažindinti studentus su meno erdvių ir teatrų funkcionalumo ir kultūros projektų įgyvendinimo principais. Išvyka buvo skirta profesiniams įgūdžiams plėtoti ir kultūriniam akiračiui plėsti. Ją organizavo meno vadybos pirmo kurso studentė panevėžietė Monika Abraitytė.

Pirmasis studentų kelionės tikslas buvo Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Tai nauja ir dinamiška Lietuvos meno erdvė, skirta įamžinti garsaus menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybą ir skatinti modernaus meno sklaidą. Muziejui vadovauja VU KnF absolventė Vaida Andrijauskaitė, einanti ir Meno vadybos magistro studijų programos komiteto narės pareigas. Atvykę į muziejų studentai išklausė išsamų „Stasys Museum“ vadovės pasakojimą apie muziejaus įkūrimo idėją, administravimo iššūkius ir jo strategines plėtros kryptis. Vadovė pabrėžė, kaip svarbu kurti įtraukias meno erdves, galinčias sudominti skirtingas auditorijas. Be to, studentai turėjo galimybę apžiūrėti muziejaus tarnybines patalpas – užkulisius, kurie lankytojams lieka nematomi. Tai leido geriau suprasti, kaip organizuojama muziejaus kasdienė veikla, pavyzdžiui, parodų logistikos ir komunikacijų strategijų vystymas.