Projektai

Eil. nr.

Projekto rekvizitai

 Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Vykdomas

4.

Projekto pradžia

2017 06

5.

Projekto pabaiga

2019 12

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus universitetas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto partneriai

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Prof. dr. Daiva Aliūkaitė

10.

Finansavimo šaltinis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

11.

Projekto biudžetas

2017 m. – 11,1 tūkst. Eur; 2018 m. – 15,9 tūkst. Eur; 2019 m. – 16,5 tūkst. Eur

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Tyrimo tikslas – taikant perceptyviosios dialektologijos principus, tirti paprastųjų kalbos bendruomenės narių percepcinę kompetenciją.

Tyrimo objektas – percepcinė variantų kategorizacija, t. y. kaip naujųjų tarminių darinių požymiai, jų lingvistinė vertė ir bruožai susiję su  tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) vaizdiniu ir jo paplitimu visuomenėje.

Projektą sudaro 3 pagrindinės dalys: metodologinė, empirinio tyrimo ir duomenų analizės.

Metodologinės projekto dalies pagrindinis tikslas – sukurti percepcinės kompetencijos tyrimo modelį, vadovaujantis perceptyviosios dialektologijos metodologine platforma.

Šis etapas kelianaris: a) bendrosios tyrimo koncepcijos parengimas; b) tekstų-stimulų atranka (tekstų arealinė atranka; kritinė analizė tarmiškumo laipsnio požiūriu; teksto-stimulo autoriaus sociodemografinių charakteristikų požiūriu, kt.), c) rengimas percepcinėms užduotims (kritinė analizė diskurso požiūriu; teksto-stimulo techninė parengtis); d) tekstų-stimulų percepcijos ir vertės (plg. artumas bk; taisyklingumas ir kt.) kriterijų nustatymo užduočių rengimas; e) variantų percepcijos tyrimo punktų nustatymas ir pagrindimas; f) variantų percepcijos tyrimo dalyvių atranka ir imtis.

Empirinio tyrimo etapas yra dvinaris: a) tekstų-stimulų percepcijos tyrimas numatytuose punktuose Lietuvos regionuose ir didmiesčiuose, b) medžiagos apdorojimas ir sisteminimas. Numatoma sukaupti ne mažiau kaip 600 tiriamosios medžiagos komplektų. Pridurtina, kad pirmiausia numatoma atlikti žvalgomąjį tekstų-stimulų percepcijos tyrimą. 

Pagrindinis tiriamosios projekto dalies tikslas – tirti paprastųjų kalbos bendruomenės narių percepcinę kompetenciją. Tiriant tekstų-stimulų identifikavimo ir vertinimo duomenis, paaiškės, kaip naujųjų tarminių darinių požymiai, jų lingvistinė vertė ir bruožų relevantiškumas susiję su  tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) vaizdinio paplitimu visuomenėje.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Pasiekti svarbiausi moksliniai rezultatai:

1. parengtas percepcinės kompetencijos tyrimo modelis;
2. nustatyti naujųjų tarminių darinių (geolektų, regiolektų) požymiai, kurie lemia (gali lemti) tariamosios bendrinės kalbos vaizdinius (t. y. klaidingus bk vaizdinius);
3. identifikuoti panašiausi į bk paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu naujieji tarminiai dariniai (geolektai ir regiolektai).

 Mokslinė produkcija ir viešinimo formos

Moksliniai straipsniai

Aliūkaitė, D., 2019. Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė, Respectus Philologicus 35 (40), 63–91. Prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717;

Aliūkaitė, D., Mikulėnienė, D. 2019. Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kaip (su)kuriamas vietos tarmiškumas, Lietuvių kalba 13, 2019 [1–22]. Prieiga: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/291;

Geržotaitė, L. 2019. Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių, Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas, Bendrinė kalba 92, [1–25]. Prieiga: http://www.bendrinekalba.lt/?92;

Mikulėnienė, D., 2019. Tarminių bruožų nomenklatūra ir jų vertė: nuo tarminių bruožų prie tarmiškumo žymenų, Respectus Philologicus 35 (40), 51–62. Prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716;

Geržotaitė, L., 2018.  Šiaulių jaunuolių kalbinė gimtinė mentaliniuose žemėlapiuose, Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 76–101;

Kardelytė-Grinevičienė, D. 2018. Kvazistandarto variantas: jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstovų požiūris,  Lietuvių kalba 12, [1–12]. Prieiga: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/255/191.

Moksliniai pranešimai

2018 m.

1.     Aliūkaitė, D. „Vertybiniai dėmenys tarmės ir bendrinės kalbos konceptuose“. Perskaitytas tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Prano Skardžiaus 120-osioms gimimo metinėms, „Tauta ir tapatybė kalboje“ 2018 m. gegužės 25–27 d. (Nida). Tezių prieiga: http://baltnexus.lt/uploads/2018%20m./geguze-2018/Skardziaus%20konferencijos_tezes_2018.pdf;

2.     Aliūkaitė, D. „Žemaitiškasis ir aukštaitiškasis tarmiškumas: estetinės vertės skirtys“. Perskaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Baltų kalbos ir kultūros 4“ 2018 m. birželio 15–16 d. (Klaipėdos universitetas). Konferencijos programa: https://www.ku.lt/wp-content/uploads/2018/06/1.-BKK-2018-konferecnijos-programa-plakatas-2018-06-05.pdf;

3.     Aliūkaitė, D. “Objective and Subjective Dialecticity or Qualifications of Regional Language Variations in Lithuania from the Perspective of Perceptual Dialectology”. Perskaitytas IX tarptautiniame Dialektologijos ir geolingvistikos kongrese 2018 m. liepos 23–27 d. (Vilnius, LKI, VU). Tezių prieiga: http://site-562356.mozfiles.com/files/562356/SIDG_ABSTRACTS_2018_JULY-2.pdf;

4.     Aliūkaitė, D. „Taisyklingos kalbos bruožai paprastojo kalbos bendruomenės nario vertinimu“. Perskaitytas 25-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Variantiškumas kalbose ir jų atmainose“ 2018 m. rugsėjo 27–28 d. (Vilnius, VU). Tezių prieiga: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2016/04/Varianti%C5%A1kumas-kalbose-ir-j%C5%B3-atmainose_tez%C4%97s.pdf;

5.     Mikulėnienė, D. „Tarminių požymių tvarumas ir jų raiška lietuvių kalbos kvazistandartuose“. Perskaitytas 25-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Variantiškumas kalbose ir jų atmainose“ 2018 m. rugsėjo 27–28 d. (Vilnius, VU). Tezių prieiga: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2016/04/Varianti%C5%A1kumas-kalbose-ir-j%C5%B3-atmainose_tez%C4%97s.pdf;

6.     Geržotaitė, L. „Šiaulių jaunuolių kalbinė gimtinė: ribos pieštiniuose žemėlapiuose“. Perskaitytas septintojoje respublikinėje konferencijoje-seminare „Gimtoji kalba mokykloje“ 2018 m. kovo 9 d. (Šiaulių universitetas);

7.     Kardelytė-Grinevičienė, D. „Standartvaloda un dialekti: skolēnu valodas nostādnes“. Perskaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalbos įvairovė“, skirtoje 145-osioms akademiko Janio Endzelyno gimimo metinėms paminėti, 2018 m. vasario 22–23 d. (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas). Tezių prieiga: http://www.lulavi.lv/media/upload/tiny/files/Endzelins_tezes_2018_21.02.pdf;

8.     Vyniautaitė, S. „Žemaičių regiolekto tekstai-stimulai: estetinė vertė gimnazistų požiūriu“. Perskaitytas septintojoje respublikinėje konferencijoje-seminare „Gimtoji kalba mokykloje“ 2018 m. kovo 9 d. (Šiaulių universitetas).

2019 m.

1.     Aliūkaitė, D. „Etic ir emic naratyvų sąsajos arba kaip sukuria tarmiškumą paprastasis kalbos bendruomenės narys“. Perskaitytas baigiamajame projekto seminare Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Lietuva) 2019 12 16. Programos prieiga: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/naujienos/Skelbimai/renginiai/2019/seminaro_programa_2019-12-16.pdf;

2.     Mikulėnienė, D. „Naujųjų tarminių darinių kalbinė charakteristika etic požiūriu ir kvazistandartas“. Perskaitytas baigiamajame projekto seminare Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Lietuva) 2019 12 16. Programos prieiga: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/naujienos/Skelbimai/renginiai/2019/seminaro_programa_2019-12-16.pdf;

3.     Geržotaitė, L. „Kauno, Jurbarko, Šakių, Marijampolės jaunuolių kalbinės gimtinės vaizdiniai kalbinio (ne)giminiškumo požiūriu“. Perskaitytas baigiamajame projekto seminare Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Lietuva) 2019 12 16. Programos prieiga: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/naujienos/Skelbimai/renginiai/2019/seminaro_programa_2019-12-16.pdf;

4.     Aliūkaitė, D. „Objektyviojo tarmiškumo ribos paprastojo kalbos bendruomenės vertinimu: naujausi perceptyviosios dialektologijos tyrimai Lietuvoje“. Perskaitytas V tarptautiniame lituanistų kongrese Vroclove (Lenkija) 2019 05 16–17. Programos prieiga: https://labaswroclaw.files.wordpress.com/2019/05/program-mkl-2019-final.pdf;

5.     Aliūkaitė, D. „The Narrative of a Naïve Estimator from the Perspective of Perceptual Dialectology“. Perskaitytas „Europos kalbų atlaso“ (ALE) simpoziume (Lietuva) 2019 09 11. Programos prieiga: http://lki.lt/wp-content/uploads/2019/08/Programa-EU.pdf;

6.     Aliūkaitė, D. „Bendrinė kalba kaip (ne)atpažįstamas kodas, arba regiolektinių bruožų kliūtys perceptyviosios dialektologijos tyrimuose“. Perskaitytas V tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“ (Lietuva) 2019 09 26. Programos prieiga: http://www.litaka.lt/file/Taikomosios_kalbotyros_konferencijos_programa2019_09_24.pdf;

7.     Aliūkaitė, D. „Vietinių variantų gyvybingumas regionuose: žemaičių ir pietų aukštaičių nuostatos ir jų paradoksai“. Perskaitytas 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“ 2019 10 03. Programos prieiga: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2019/09/programa_programme.pdf.

Mokslinė studija

Parengtas mokslinės studijos rankraštis

Aliūkaitė, D., Mikulėnienė, D., Čepaitienė, A., Geržotaitė, L. „Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos“ (13,4 aut. l.).

TextLink: Diskurso struktūra daugiakalbėje  Europoje

COST veiklos teikėjas: Katalikiškasis Leuveno universitetas (Belgija),

 Prof. Liesbeth DEGAND

Veiklos valstybės dalyvės: Niderlandai, Belgija, Rumunija, Norvegija, Vokietija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Slovakija, Graikija ir k t.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

COST – tai Europos šalių bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology). Jos tikslas yra koordinuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus – remti Europos tyrėjų bendradarbiavimą generuojant ir įgyvendinant naujas idėjas bei iniciatyvas visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus. COST įgyvendinama per aukštos kokybės naujus ypač keletą mokslo sričių apimančius tarptautinius tinklus –  COST veiklas.

http://textlink.ii.metu.edu.tr/resources-0

Kauno humanitarinis fakultetas

Filosofijos ir kultūros studijų katedra

Dr. Raminta Pučėtaitė – Kauno humanitarinis fakultetas

Projekto vadovė – Profesorė Jaana Vuori, Rytų Suomijos universitetas

Dr. Raminta Pučėtaitė, Doc. Aurelija Novelskaitė -     Vilniaus universitetas

Profesorė Irina Novikova – University of Latvia

Päivi Korvajärvi – University of Tampere

Profesorė Sergia Adamo – University of Trieste

Natka Badurina – University of Udine

Dr. Sanja Potkonjak – University of Zagreb

Docentė Iva Šmídová – Masaryk University

1. 10 d. intensyvioji programa,
2. parengta kurso medžiaga nuotolinio mokymo aplinkoje,
3. tarptautinės tinklaveikos ir bendradarbiavimo stiprinimas lyčių studijų srityje.

http://www.uef.fi/fi/tramegs/etusivu