VU Kauno fakultetas

Projektai

Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“

Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas

Mokslinių tyrimų projektai

Vykdomi

Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje/Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations

Vykdomi

Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje/Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations

Multimodalioji argumentacija lietuviškoje socialinėje reklamoje

Lyderio indėlio nuotolinio darbo sąlygomis tyrimas

Atviras ir visuotinis mokslas /Open Universal Science (OPUS)

ES valstybių narių ekonomikos sektorių perėjimo prie mažaanglės energetikos kaštų lyginamasis vertinimas anglies dioksido šešėlinės kainos metodu

Kibernetinio saugumo elgsena naujos kartos belaidžiuose tinkluose /Behavioral Next Generation in Wireless Networks for Cyber Security (BEiNG-WISE)

Išgirsti jaunųjų tyrėjų balsus už lyčių lygybę /Making Young Researchers' Voices Heard for Gender Equality (VOICES)

Įvykdyti

Psichikos sveikatos tyrinėtojai (Researcher mental health) ReMO.

Minkštosios galios naratyvai: Lingvistikos ir multimodalumo naudojimas filme

Lietuviškos tarpukario periodikos tyrimai: moterų literatūrinės kritikos įvairovė ir santykis su humanistine literatūros kritika

Subtitrų pozicionavimas ir vizualinis suvokimas: kurčiųjų ir girdinčiųjų žiūrovų skaitymo patirties lyginamoji analizė

Vaizdažodinio žaismo recepcija dubliuotoje animacijoje: bandomasis žiūrovų tyrimas

Darbingo amžiaus interneto naudotojų kibernetinių pažeidžiamumų analizė ir prevencija

Studentų tyrimų semestrų metu projektas „Ekspertinės informacijos ir generacinio dirbtinio intelekto integravimo metodai neetiškos ir klaidinančios reklamos turinio tyrimui“ (2023–2024)

Studentų tyrimų semestrų metu projektas „Virtualiųjų nuomonės formuotojų kūrimo intelektinių technologijų efektyvumo ir įtakos tyrimas ryšių su klientais formavimui“ (2023–2024)

Studentų tyrimų semestrų metu projektas „Vartotojų pasitikėjimo kriptovaliutų biržomis ir kriptovaliutų piniginėmis tyrimas“ (2023–2024)

Humanitarinių ir socialinių mokslų ir meno sričių mokslo infrastruktūros atnaujinimas (2023)

Studentų tyrimų vasaros metu projektas „Dirbtinio intelekto pokalbių robotų įtaka paslaugos vartotojo ketinimams pirkti“ (2023)

Studentų tyrimų semestrų metu projektas „Dirbtinio intelekto įtaka vartotojų elgsenos pokyčiams“ (2023)

Studentų tyrimų vasaros metu projektas „Auditorijos segmentavimas kultūros organizacijose, remiantis auditorijos įsitraukimo koncepcija“ (2023)

Studentų tyrimų vasaros metu projektas „Žiedinės ekonomikos principų taikymas turizmo sektoriuje“ (2023)

Mokslinio autoriteto raiška internetinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse (2023)

Mokslo periodikos žurnalo „Information & Media leidyba“ (2022–2023)

Blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimas skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos (2021–2023)

„Henrio Parlando semiosfera (2021–2023)“

Kultūrinių realijų vertimas šiuolaikiniuose lietuviškai dubliuotuose filmuose (2021–2023)

Lietuvos jaunimo neformalių savilaidos laikraštėlių („fanzinų“) duomenų bazės sukūrimas, atvėrimas visuomenei ir reiškinio tyrimai (2021–2023)

Kultūrinė įtrauktis: audiovizualinių produktų pritaikomumo klausos ir regos neįgaliesiems tyrimas (2021–2022)

Modernios visuomenės (ne)modernėjimas: vertybių kaita lyčių lygybės aspektu (2021–2022)

Pandemijos konceptualizavimas Lietuvos internetinėje erdvėje: metaforų apžvalga (2021–2022)

Studentų vasaros praktikos projektas „Vartotojų pasitenkinimas per muziejaus kaip produkto teikėjo emocinį intelektą“ (2021)

Studentų vasaros praktikos projektas „Skaitymo skatinimo programų rezultatų ir poveikio vertinimas“ (2021)

Studentų vasaros praktikos projektas „Meno prieinamumas regione negalią turintiesiems“ (2021)

Studentų mokslinių tyrimų projektas „Grėsmės retorika: visuomenės reakcija į su COVID-19 susijusias naujienas (2020–2021)

Studentų mokslinių tyrimų projektas „Archetipiniai moters ir vyro vaizdiniai Jurgio Savickio novelistikoje: paralelė su Henriko Ibseno dramaturgija“ (2020–2021)

Studentų mokslinių tyrimų projektas „Kalbinis didžiųjų Lietuvos miestų kraštovaizdis: multimodalinių elementų poveikis formuojant reklaminę žinutę“ (2020–2021)

Studentų mokslinių tyrimų projektas „Konceptualiosios metaforos Lietuvos socialinėse reklamose“ (2020–2021)

Studentų mokslinių tyrimų projektas „Frazeologinių vienetų transformacijų spaudoje analizė“ (2020–2021)

Lyčių lygybės planų rėmimas ir įgyvendinimas akademinėje bendruomenėje ir moksliniuose tyrimuose /Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research – SPEAR (2019–2023)

Studentų vasaros praktikos projektas „Vidiniai ir išoriniai inovacijų kultūros organizacijose veiksniai” (2019)

Studentų vasaros praktikos projektas „Sociolingvistinis regėjimo negalią turinčių žmonių suvokimo tyrimas siekant pagerinti garsinio vaizdavimo aprašų kokybę” (2019)

Studentų vasaros praktikos projektas „Vartotojų lūkesčiai vizualiojo meno institucijose” (2019)

Studentų vasaros praktikos projektas „Virtualių komandų valdymo ypatumai tarptautinėse įmonėse”(2019)

Mokslinės išvykos projektas „Dalyvavimas AIMAC 2019 konferencijoje Venecijoje, Italijoje” (2019)

Dalyvavimas mokslinėje konferencijoje XXVIII European Society for Rural Sociology Conference – Rural futures in a complex world (2019)

Mokslinės stažuotės projektas „Dalyvavimas mokslinėje stažuotėje tarptautinėje kompanijoje” (2019)

„Baltijos vizualinis identitetas” sovietiniame pramoniniame dizaine (2018–2020)

Responsible Research and Innovation Networked Globally /Atsakingi tyrimai ir inovacijos visame pasaulyje (2018–2021)

Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas (2017–2019)

Europinis kaštų monitoringo ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimo tinklas (2016–2020)

Europos programavimo ir verifikavimo mokslinių tyrimų tinklas (2016–2020)

Archyvas (2006-2017)

Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje (2014–2016)

Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė (2014)

TextLink: Diskurso struktūra daugiakalbėje Europoje (2013–2017)

Organizacijų etikos poveikis organizacinio novatoriškumo transformavimui(si) į darnias inovacijas (2013–2015)

AHRC projektas (2013–2014)

Translocal methodologies in gender studies (2013)

Moralinės kompetencijos ugdymas (2012–2014)

Kultūros centrų edukacinė veikla tarpkultūriniu bendruomenių mobilizavimo aspektu (2012–2014)

Proekologinis darbo vietos restruktūrizavimas (PRORES) /Pro-ecological restructuring for job (2011–2015)

Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida (2011–2014)

Heuropa! (2011–2013)

Atmintis ir tapatybė: multikultūrinių pasienio bendruomenių tyrimas (2011–2013)

Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“ (2011)

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai (2011)“

Tradicijos sąvokos kaita (2011)

Moters įgalinimas asmeninei karjerai: savipagalbos grupių veiklos bendruomenėje skatinimas (2011)

Reklamų sociolingvistika (2010)

Globalaus aplinkos valdymo kaita: grėsmės ir galimybės. Ekologinio ir socialinio kino seminarų ciklas „Plėtros šleifas“ (2009)

Viešojo diskurso retorika ir lingvistika (2007)

Normos ir sąvokų vertybės Rytų ir Vakarų Europos supratimo kontekste (2006–2012)

Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas (2006–2008)

Integruotos mokymo programos verslumui ugdyti (2006–2008)

Pokategorės

Nacionaliniai projektai

Tarptautiniai projektai

Naujienos

Renginių kalendorius

Kaip mus rasti

Eil. Nr.	Projekto rekvizitai	Privalomi atsakymai
1.	Projekto pavadinimas	Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“
2.	Projekto mokslo sritis	Humanitariniai mokslai
3.	Projekto statusas	Įvykdytas
4.	Projekto pradžia	2011 11 10-11
5.	Projekto pabaiga	2011 11 10-11
6.	Vykdančioji institucija	Vilniaus universitetas
7.	Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte	Lietuvių filologijos katedra
8.	Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje	Doc. dr. Ilona Mickienė (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių filologijos katedra)
9.	Projekto partneriai	Renginys organizuotas kartu su Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriumi
10.	Finansavimo šaltinis	Lietuvos mokslo taryba
11.	Projekto biudžetas	5670 Lt
12.	Trumpas projekto aprašymas (Tikslas, uždaviniai)	Tarptautinės mokslinės konferencijos „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“ tikslas — onomastinių regioninių tyrimų sklaida Lietuvoje ir už jos ribų, siekiant supažindinti mokslininkus ir visuomenę su naujausiais atskirų vietovių ir regionų vardyno tyrimais. Lietuvių kalbos gyvybingumas ir savitumas bene tvirčiausiai atsispindi vardyne. Vardai, atsiradę dėl įvairių istorinių, geografinių, socialinių, politinių, administracinių priežasčių, kalbos garsų, žodžių ir formų įvairove byloja apie lietuvių, gyvenančių gana nedidelėje teritorijoje, aplinką, skirtingas tradicijas ar net savitą būdą. Kadangi vardai yra randami ir senuosiuose lietuvių rašytiniuose paminkluose, jų tyrinėjimai padeda susidaryti bent apytikslį vaizdą apie senojo vardyno kaitą, kaupti reikšmingus duomenis lietuvių kalbos, ir ne tik jos, istorijai. Diskusinės konferencijos temos: Regioninio vardyno tapatumo aspektai. Baltiški elementai kitų kalbų vardyne. Tikriniai žodžiai etnogenezės ir glotogenezės tyrimų kontekste. Tikrinių žodžių funkcionavimas bei vartosena. Tikrinių žodžių darybos, kilmės, semantikos ir vartosenos kitimai (sinchronija ir diachronija). Vardyno kaip kultūrinio paveldo ypatybės globalizacijos procese. Socialinė onomastika kaip pragmatika: vardas kaip kreipinys. Lokalusis tapatumas ir vardynas. Teorinės onomastikos problemos baltų tikrinių žodžių tyrimų kontekste. Etnolingvistiniai vardyno tyrimai. Vardyno semiotika. Vardynas ir kultūrinė atmintis. *Vardynas ir globalizacijos iššūkiai.
13.	Trumpas rezultatų aprašymas	Surengta 2011 m. lapkričio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“. Tarptautinės mokslinės konferencijos „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“ (RegOnom) TIKSLAS — onomastinių regioninių tyrimų sklaida Lietuvoje ir už jos ribų, siekiant supažindinti mokslininkus ir visuomenę su naujausiais atskirų vietovių ir regionų vardyno tyrimais. Į mokslinę diskusiją įsitraukė mokslininkai iš Katalikiškojo Leuveno universiteto (Belgija), Saksonijos mokslų akademijos (Vokietija), Berlyno Humboldto universiteto (Vokietija), Punsko licėjaus (Lenkija), Latvijos universiteto (Latvija), Varšuvos universiteto (Lenkija), Baltarusijos Minsko Maksimo Tanko vardo valstybinio universiteto (Baltarusija), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir VU Kauno humanitarinio fakulteto. Mokslinio renginio vertę didina tai, kad tarp prelegentų yra lietuvių ir latvių onomastikos mokyklų pagrindiniai atstovai (prof. G. Blažienė, dr. L. Bilkis, dr. A. Ragauskaitė, prof. O. Bušs), vienas įtakingiausių onomastikos teoretikų Europoje prof. W. Van Langendonck (Belgija), diachroninės onomastikos atstovai indoeuropeistai dr. H. Bichlmeier (Vokietija) ir Ch. Schiller (Vokietija). Mokslinės konferencijos darbas buvo organizuotas 7 sekcijose. Temos buvo skiriamos pagal tam tikras onomastikos problemas. 1-oje sekcijoje buvo išklausyti svečių iš užsienio prof. W. Van Langendonck, H. Bichlmeier, Ch. Schiller teoriniai pranešimai, kuriuose buvo aptarti Europai ir Lietuvai aktualūs onomastikos teorijos klausimai. Taip pat pranešimus skaitė Mažosios Lietuvos vietų vardų tyrėjos prof. G. Blažienė ir doc. D. Deltuvienė. 2-oje sekcijoje buvo iškelti probleminiai klausimai dėl toponimų semantikos, dvejopos kai kurių lietuvių oikonimų darybos, pateikta originali Balstogės vaivadijos vietovardžių etimologija. 3-oje sekcijoje du pranešimai buvo skirti problemoms, susijusioms su vietų vardų kirčiavimo sunkumais. Taip pat buvo skaitytas pranešimas, kuriame išsamiai aptariami Marijampolės apskrities vietovardžiai, užrašyti Tarpukariu. 4-oje sekcijoje prelegentai kalbėjo apie Latvijos ir Baltarusijos vietų vardus, jų darybos ir etimologijos problemas. Taip pat buvo analizuoti Labūnavos apylinkių vietų vardai. Originalumu išsiskyrė pranešimas, kuriame buvo aptartos naujai fiksuotos Joniškio pavadinimo gramatinės formos. 5-oje sekcijoje buvo ieškota kalbos ir kultūros reliktų senuosiuose tikriniuose varduose, atskleisti lietuvių ir lenkų kalbų kontaktai XVII—XVIIIa. Kėdainių miesto vardyne. 6-oje sekcijoje skaitytuose pranešimuose buvo iškeltos lietuvių ir lenkų, lietuvių ir baltarusių, latvių ir lyvių vardyno sąsajos ir skirtumai. 7-oje sekcijoje pristatytuose pranešimose bandyta kiek kitokiu aspektu žvelgti į tikrinius žodžius: analizuoti pragmatonizmai bei randamos jų klastotės, kūrybiškai pažvelgta į Dionizo Poškos ir ,,Baublio respublikos“ įvardijimo sąsajas. Paskelbtos konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/Regionine-onomastika_2011_TEZES.pdf
14.	Skelbiama projekto informacija	Skelbiama konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/Regionine-onomastika_2011_TEZES.pdf Skelbiama konferencijos nuotraukos: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/konferencijos_nuotraukos.pdf

Eil. Nr.	Projekto rekvizitai	Privalomi atsakymai
1.	Projekto pavadinimas	Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“
2.	Projekto mokslo sritis	Humanitariniai mokslai
3.	Projekto statusas	Įvykdytas
4.	Projekto pradžia	2011 10 21-22
5.	Projekto pabaiga	2011 10 21-22
6.	Vykdančioji institucija	Vilniaus universitetas
7.	Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte	Lietuvių filologijos katedra
8.	Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje	Doc. dr. Daiva Aliūkaitė (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių filologijos katedra)
9.	Projekto partneriai	Renginys organizuotas kartu su Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriumi
10.	Finansavimo šaltinis	Lietuvos mokslo taryba
11.	Projekto biudžetas	5670 Lt
12.	Trumpas projekto aprašymas (Tikslas, uždaviniai)	Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ TIKSLAS — sukurti informatyvų geolingvistikos diskursą, reprezentuojantį baltų tarmių tyrimus. Lietuvoje nuosekliai ir intensyviai kuriama geolingvistikos paradigma vis dar stokoja sociolingvistinės metodologijos prieigų, taigi tikimasi, kad ši konferencija pirmiausia prisidės prie sociolingvistinių metodologijų tarminiam diskursui tirti sklaidos. Iki šiol Lietuvoje vykusiose mokslinėse konferencijose sociolingvistinis požiūris į tarmes likdavo mokslinių diskusijų paribiuose. Tikimasi, kad šioje konferencijoje sociolingvistikos paradigmos aspektai funkcionuos kaip konceptualus imperatyvas, skatinantis iš šios paradigmos pozicijų pasižiūrėti į baltų tarmių skaidumą. Tačiau būtina pridurti, kad konferencijoje nesiekiama vienalyčio sociolingvistinės dialektologijos diskurso, taip tikimasi nužymėti sociolingvistinės dialektologijos ribas ir konceptualizuoti santykius su regionine dialektologija, perceptyviąja dialektologija, eksperimentiniais tyrimais ir kt. baltų tarmių tyrimų tradicijomis. Konferencijos rengėjų siūlomos temos yra diskusinės:. * sociolingvistinė dialektologija: metodologiniai aspektai; * sociolingvistinės įžvalgos lietuvių ir latvių tarmių tyrėjų darbuose: retrospekcija; * baltų tarmių tyrimų perspektyvos: sociolingvistiniai scenarijai; * paribio tarmių sociolingvistika; * sociolingvistiniai argumentai instrumentiniuose tyrimuose; * kognityviosios tarmių charakteristikos; * kartos ir regioniniai dialektai; * tarmių nuostatų tyrimai; * kodų kaita tarmėse; * ir kt.
13.	Trumpas rezultatų aprašymas	2011 m. spalio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“. Konferencija subūrė dialektologus, geolingvistus, sociolingvistus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos. Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ (SocDial) TIKSLAS — sukurti informatyvų geolingvistikos diskursą, reprezentuojantį baltų tarmių tyrimus. Lietuvoje nuosekliai ir intensyviai kuriama geolingvistikos paradigma vis dar stokoja sociolingvistinės metodologijos prieigų, taigi konferencija prisidėjo prie sociolingvistinių metodologijų tarminiam diskursui tirti sklaidos. Į mokslinę diskusiją įsitraukė mokslininkai iš Daugpilio, Latvijos, Liepojos, Varšuvos universitetų, Lenkijos mokslų akademijos, Lietuvių kalbos instituto, VU Kauno humanitarinio fakulteto. Mokslinio renginio vertę didina tai, kad tarp prelegentų yra lietuvių ir latvių dialektologijos, geolingvistikos mokyklų pagrindiniai atstovai (prof. A.Stafecka, prof. V.Šaudiņa, prof. O.Bušs, prof. D. Mikulėnienė, prof. L.Kalėdienė, prof. K.Garšva). SocDial mokslinis darbas organizuotas 4 sekcijose. Teminį skaidumą lėmė pranešimų problematika. 1-oje sekcijoje „Geolingvistinė baltų tarmių tyrimų perspektyva“ skaityti pranešimai skirti fundamentinei geolingvistikos problematikai, geolingvistikos paradigminei apbrėžčiai, geolingvistikos sklaidos Lietuvoje perspektyvoms (4 pranešimai). 2-oje sekcijoje „Vizualioji ir tekstynų geolingvistika: problemos ir galimybės“ pranešėjai svarstė tarmių atlasų, tarmių korpusų tradicijas ir perspektyvas XXI a., vertino šnektų metamorfozę sociolingvistinėje perspektyvoje, diskutavo percepcinių žemėlapių teikiamas tarmių interpretacijos galimybes (6 pran.). 3-ios sekcijos „Sociolingvistinių parametrų vertė geolingvistikoje“ pranešimuose vertinti sociolingvistiniai argumentai instrumentiniuose tyrimuose, pristatytas kognityvusis tarmių charakteristikos modelis, analizuoti kalbų vs tarmių kontaktų klausimai, aktualintas sociolingvistinių kintamųjų tarmių tyrimuose klausimas (6 pranešimai). 4-osios sekcijos „Dialektologijos ir sociolingvistikos dialogas: kalbos ir kultūros dėmenys“ pranešimuose gvildenti klausimai išplečia dialektologijos paradigmos problematiką: analizuoti slengo, sociolektų, medialektų sklaidos polinkiai (6 pranešimai). Paminėtini SocDial pranešimai, žymintys fundamentinę baltų tarmėtyros problematiką ir numatantys baltų geolingvistikos raidos kryptis. Prof. A.Stafeckos poleminis pranešimas dėl latgalių kodo statuso aktualina chrestomatinę dialektologijos problematiką. Kalbos vs dialekto skirtis nepraranda aktualumo ir XXI a. Svarstymai dėl kodo statuso, apimantys įžvalgas ne tik dėl lingvistinių problemų, bet ir dėl subjekto, bendruomenės tapatumo, atitinka kognityviosios dialektologijos užduotis, kurios XXI a. palaipsniui plinta tarmių tyrimuose. Prof. L.Kalėdienė pranešime konstatuoja, kad dialektologijos tyrimų kryptys ir principai priklauso nuo kalbos kitimo interpretacijų. Siūloma įtaigi trinarė geolingvistikos tipologija. Atskaitos sistema geolingvistiniams požiūriams diferencijuoti, plg. variantų sociolingvistika vs lingvistinė geografija, prelegentei tampa ne tik tyrėjų tikslų sistema, bet ir tam tikri lingvistinių paradigmų filosofiniai pagrindai. Tokios įžvalgos (tarpdisciplininė perspektyva!) konferencijoje žymi, neabejotinai, naują baltų geolingvistikos etapą. Prof. D. Mikulėnienės pranešime svarstomi tarmių tyrimo XXI a. metodologijos klausimai formuoja vizualiosios geolingvistikos Lietuvoje pagrindus. Periferinių tarmių tyrimai dar vienas aiškus baltų tarmėtyros duomuo. Prof. K. Garšvos, D. Straupeniece pranešimai parodo regioninės dialektologijos problematiką. Turint omenyje tarmių raidos scenarijus periferiniuose regionuose, pagrįstai atrodo čia taikoma tarmių „konservavimo“ strategija — užrašyti, saugoti kalbinį paveldą. Kita vertus, periferinių tarmių tyrimai nuosekliai pildo kalbų kontaktų sociolingvistikos kryptį Lietuvoje ir Latvijoje. Paskelbtos konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/tezes_sociolingvistine_dialektologija_2011.pdf
14.	Skelbiama projekto informacija	Skelbiama konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/tezes_sociolingvistine_dialektologija_2011.pdf Skelbiama konferencijos nuotraukos: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/socdiale_2011_nuotraukos.pdf

Eil. Nr.	Projekto rekvizitai	Privalomi atsakymai
1.	Projekto pavadinimas	Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0010 (Žmogiškųjų išteklių plėtra; Priemonė: Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; Veiklos sritis: 5 veiklos sritis: Mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena)
2.	Projekto mokslo sritis	Fiziniai ir technologiniai mokslai
3.	Projekto statusas	Įvykdytas
4.	Projekto pradžia	2006 06 01
5.	Projekto pabaiga	2008 10 15
6.	Vykdančioji institucija	Vilniaus universitetas
7.	Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte	Kauno humanitarinis fakultetas Informatikos katedra
8.	Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje	Prof.dr. Audrius Lopata
9.	Projekto partneriai	Algimantas Jankauskas – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija Arūnas Eitutis – Kauno technologijos universitetas studentų atstovybė
10.	Finansavimo šaltinis	Europos struktūrinių fondų parama
11.	Projekto biudžetas	1.219.332 Lt.
12.	Trumpas projekto aprašymas	Tikslus problemos ir jos poveikio įvardijimas. Projektu siekiama spręsti šias problemas: 1. Lietuvoje studijuojančių magistrantų vykdomų darbų pritaikymo praktikoje procentas bei gautų teorinio pobūdžio rezultatų eksperimentinė plėtra gerokai atsilieka nuo ES standartų. Ši tendencija pastebima nežiūrint to, jog per pastaruosius keletą metų Lietuvos aukštojo mokslo institucijose studijuojančiųjų magistrantų įgyjamos žinios bei mokslinė kompetencija tolydžiai auga ir daugelyje studijų programų prilygsta žinomuose Vakarų universitetuose studijuojančiųjų lygiui. 2. Parengtų magistrantų kompetencija nevisapusiška, nes esant neblogam teorinių žinių lygiui stokojama praktinių įgūdžių bei patirties, taikant gautus mokslinių tyrimų rezultatus versle ir visuomenės gyvenime. 3. Neskatinamas mokslinių tyrimų rezultatų diegimas verslo įmonėse. Tai sąlygojama nepakankamu gautų mokslinių rezultatų taikymu, realiame gyvenime iškylančių problemų sprendimo patirties bei tiesioginių kontaktų tarp studijų institucijų ir verslo atstovų stoka. 4. Tarpdisciplininių tyrimų, horizontaliųjų ryšių tarp dirbančiųjų skirtingose mokslo kryptyse ar pasikeitimo patirtimi tarp mokslo bei studijų institucijų trūkumas. Postūmiu keliant Lietuvoje rengiamų mokslo magistrų praktinę kompetenciją bei skatinant mokslinių tyrimų eksperimentinę plėtrą galėtų būti magistrantų praktinių įgūdžių tobulinimas, jų vykdomų tyrimų išbandymas ne tik universitetinių ar institutų laboratorijų sąlygomis, bet ir tiesiogiai sprendžiant iškilusias problemas verslo įmonėse bei įvairiose valstybės institucijose. Taigi, tikslinės projekto grupės yra magistrantai, pedagogai ir dėstytojai, įmonių darbuotojai ir pirmos pakopos studijų programų studentai (netiesioginė tikslinė grupė, kuri būtų paliesta tik išplėtus sukurtąjį portalą jau po projekto įgyvendinimo). Šios tikslinės grupės pasirinktos dėl to, jog pareiškėjui – Vilniaus universitetui – studijų ir darbuotojų veiklos kokybės gerinimas yra vienas svarbiausių tikslų. Išskirtos problemos labai gerai pažįstamos pareiškėjui, tačiau savo lėšomis šioje paraiškoje pristatomo projekto universitetas įgyvendinti negali, nors ir žino, jog sumanymas pasiteisintų. Sprendžiant paminėtas problemas nuspręsta kurti specializuotą mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinę sistemą, veikiančią interneto portalo principais ir apimančią mokslinių sprendimų, jų praktinio taikymo uždavinių ir magistrantų baigiamųjų darbų temų duomenų bazę bei ją aptarnaujančią sistemą. Taigi, vykdant pristatomą projektą būtų sprendžiami šie uždaviniai: * parengti mokslinių sprendimų, praktinio taikymo uždavinių bei baigiamųjų darbų temų duomenų bazės techninį projektą, susieti jį su diegiama Lietuvos mokslo ir studijų informacine sistema (LieMSIS); * sukurti viešąjį informacinį portalą, apimantį minėtą duomenų bazę bei ją aptarnaujančią sistemą; * sukurti informacinio portalo eksploatavimo ir priežiūros sistemą, apimančią portalo įrangos techninę priežiūrą, informacijos apsaugą, vartotojų – mokslo ir studijų institucijų bei verslo ir pramonės įmonių atstovų – aptarnavimą; * paruošti vartotojų, norinčių rasti arba pasiūlyti mokslinius sprendimus, sprendimų reikalaujančius uždavinius, baigiamųjų magistro darbų temas ir stažuočių/praktikų vietas, apmokymo programą; * atlikti informacinio portalo pilotinį diegimą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete ir Kauno technologijos universitete, apimant Kauno apskrities įmones, po to išplečiant jo veikimą kitoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms bei verslo subjektams
13.	Trumpas rezultatų aprašymas	sukurta praktikų ir baigiamųjų darbų temų duomenų bazės projektinė dokumentacija (3 komplektai); sukurta interneto informacinio portalo projektinė dokumentacija (3 komplektai); sukurtos vartotojams skirtos instrukcijos (po vieną kiekvienai iš 3-jų tiesioginių tikslinių grupių); sukurta mokslinių sprendimų, jų praktinio taikymo uždavinių bei magistrantų baigiamųjų darbų temų ir praktikų duomenų bazė ir informacinis portalas; sukurtos ir įdiegtos vartotojų apmokymo programos (po vieną kiekvienai iš 3-jų tiesioginių tikslinių grupių); sukurta ir įdiegta informacinio portalo eksploatavimo ir priežiūros sistema (2 parengti specialistai); įdiegtas mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo viešasis interneto informacinis portalas.
14.	Skelbiama projekto informacija	http://mokslasverslui.lt

Kauno fakulteto projektų administravimo sistema darbuotojams pasiekiama adresu projektai.knf.vu.lt (jungiantis ne iš VU tinklo reikia prisijungti VU VPN)

Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje/Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations

Projekto pavadinimas: Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje/Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations

Kvietimo pavadinimas: Paskirtinė programa „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ projektams 2024–2026 m. įgyvendinti

Projekto tikslas – pagerinti kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą strategiškai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą (GenAI) informacijos saugos įgaliotinio (CISO) veikloje, kad būtų padidintas saugumo specialistų veiksmingumas ir sumanumas

Finansavimo šaltinis: Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ITP-24-13.

Projekto biudžetas: 259 222,72 Eur.

Projekto laikotarpis: 2024-10-01–2026-09-30.

Projektą vykdo: Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas (projekto koordinatorius)

Projekto administratorius: Donatas Misiūnas

Daugiau informacijos projekto tinklalapyje.

Multimodalioji argumentacija lietuviškoje socialinėje reklamoje

Projekto pavadinimas: Multimodalioji argumentacija lietuviškoje socialinėje reklamoje

Kvietimo pavadinimas: Studentų tyrimai semestrų metu

Kvietimo tikslas – skatinti studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, skelbia kvietimą teikti paraiškas finansuoti studentų tyrimų semestrų metu projektus

Finansavimo šaltinis: Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties numeris: P-ST-24-123.

Projekto biudžetas: 4800 Eur.

Projekto laikotarpis: 2024-10-01–2025-04-30.

Projektą vykdo: Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas (projekto koordinatorius)

Projekto vadovas: doc. dr. Eglė Gabrėnaitė

Projekto vykdytojai: studentė Viltė Nausėdaitė

Projekto administratorius: Donatas Misiūnas

Lyderio indėlio nuotolinio darbo sąlygomis tyrimas

Projekto pavadinimas: Lyderio indėlio nuotolinio darbo sąlygomis tyrimas (Leader‘s Input in Telework Arrangement Study – LITAS).

Kvietimo pavadinimas: MSF Jaunųjų mokslininkų ir kitų tyrėjų idėjų konkursas 2024.

Kvietimo tikslas – skatinti Universiteto mokslininkų ir tyrėjų grupių aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbų, kuriuose dalyvautų visų pakopų studentai, įgyvendinimą ir ugdyti kompetencijas.

Finansavimo šaltinis: Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondas.

Projekto numeris: MSF-JM-20/2024.

Projekto biudžetas: 17 997 Eur.

Projekto laikotarpis: 2024-06-01–2025-12-31.

Projektą vykdo: Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas, Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas.

Projekto vadovas: Arūnas Žiedelis, Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Projekto vykdytojai: jaunesnioji mokslo darbuotoja Oksana Pavlova.

Projekto administratorius: Donatas Misiūnas

Atviras ir visuotinis mokslas /Open Universal Science (OPUS)

Projekto pavadinimas: Atviras ir visuotinis mokslas /Open Universal Science (OPUS).

Projekto tikslas – vystyti koordinavimo ir paramos priemones, skirtas reformuoti tyrimų ir tyrėjų vertinimą tyrimų atlikimo organizacijose ir tyrimų finansavimo organizacijose, siekiant sukurti sistemą, skatinančią tyrėjus praktikuoti atvirąjį mokslą.

Finansavimo šaltinis: Horizon Europe, HORIZON-WIDERA-2021-ERA-01-45.

Projekto laikotarpis: 2022-09-01–2025-08-31.

Projektą vykdo: Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

Projekto vadovė: vyresnioji mokslo darbuotoja, prof. dr. Aurelija Novelskaitė

Projekto vykdytojai: doc. dr. Raminta Pučėtaitė

ES valstybių narių ekonomikos sektorių perėjimo prie mažaanglės energetikos kaštų lyginamasis vertinimas anglies dioksido šešėlinės kainos metodu

Projekto pavadinimas: ES valstybių narių ekonomikos sektorių perėjimo prie mažaanglės energetikos kaštų lyginamasis vertinimas anglies dioksido šešėlinės kainos metodu.

Finansavimo šaltinis: Mokslininkų grupių projektai (Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-MIP-23-36).

Projekto laikotarpis: 2023-04-01–2026-03-31.

Projektą vykdo: Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

Projekto vadovė: prof. Dr. Dalia Štreimikienė

Kibernetinio saugumo elgsena naujos kartos belaidžiuose tinkluose /Behavioral Next Generation in Wireless Networks for Cyber Security (BEiNG-WISE)

Projekto pavadinimas: Kibernetinio saugumo elgsena naujos kartos belaidžiuose tinkluose /Behavioral Next Generation in Wireless Networks for Cyber Security (BEiNG-WISE).

Projekto tikslas – skatinti netradicinius belaidžio kibernetinio saugumo sprendimus, kurie paremti techninėmis ir socialinėmis charakteristikomis.

Finansavimo šaltinis: European Cooperation in Science and Technology (COST).

Projekto nr. CA22104.

Projekto laikotarpis: 2023-09-22–2027-09-21.

Projektą vykdo: Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

Projekto vykdytojai: Lietuvos antrasis atstovas veiklos valdymo komitete doc. dr. Vytautas Rudžionis , Lietuvos antrasis pavaduojantis atstovas veiklos valdymo komitete dr. Šarūnas Grigaliūnas

Išgirsti jaunųjų tyrėjų balsus už lyčių lygybę /Making Young Researchers' Voices Heard for Gender Equality (VOICES)

Projekto pavadinimas: Išgirsti jaunųjų tyrėjų balsus už lyčių lygybę /Making Young Researchers' Voices Heard for Gender Equality (VOICES).

Projekto tikslas – padidinti lyčių nelygybės, su kuria susiduria jaunieji tyrėjai, matomumą ir skatinti jų tvarų dialogą su suinteresuotomis šalimis Europos tyrimų ekosistemoje. .

Finansavimo šaltinis: European Cooperation in Science and Technology (COST).

Projekto nr. CA20137.

Projekto laikotarpis: 2021-10-20–2025-10-19.

Projektą vykdo: Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

Projekto vykdytojai: Lietuvos antroji atstovė veiklos valdymo komitete vyresnioji mokslo darbuotoja, prof. dr. Aurelija Novelskaitė

Informacija atnaujinta 2024.10.03

Projektų specialistų kontaktai

Puslapis 10 iš 11

13
„Swedbank“ Informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės paskaita „Veiklos tęstinumo planavimas ir valdymas“

14
VU Inovacijų skyriaus paskaita „Verslumas ir inovacijos: nuo idėjos iki įgyvendinimo“

15
Meno vadybos absolventų susitikimas

28
Nuotolinis renginys „Individualiosios studijos: tavo studijų maršrutas“
44-asis prof. Vlado K. Gronsko seminaras kviečia į prof. Stasio Girdzijausko monografijos pristatymą

29
Online seminar and workshop "Individualised Studies: Your Study Path"