Vilniaus universiteto Kauno fakultete įvyko Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslinės grupės „Multimodalumas viešajame diskurse“ organizuota konferencija „Anapus žodžių: paveikieji naratyvai ir multimodalusis diskursas“ (angl. „Beyond Words: Persuasive Narratives and Multimodal Discourse“). Mokslininkai iš Kanados, Ukrainos, Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Suomijos, Etiopijos, JAV, Italijos, Albanijos, Indijos, Bulgarijos, Pietų Korėjos, Kroatijos, Serbijos, Belgijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Kuveito ir, žinoma, Lietuvos pristatė savo tyrimų rezultatus įvairiomis su multimodaliniu diskursu susijusiomis temomis: svarstyta, ar žmogus išsaugos kalbą kaip išskirtinumą vis drąsiau kalbant apie kitas komunikacijos formas, aptarta sparčiai auganti kalbiniais modeliais valdomo dirbtinio intelekto įtaka ir kt.
„Džiaugiamės, kad Kauno fakultete pavyko suburti multimodalumo tyrėjus. Tokia plati konferencijos dalyvių geografija leidžia suvokti teksto, vaizdo, garso, gestų ir pasakojimų sąsajas formuojant įtikinamą komunikaciją žymiai platesniame kultūriniame kontekste. Diskusijų metu kilo minčių tolimesniems tyrimams, kurie galėtų atskleisti vis didėjančią multimodalinio diskurso svarbą šiuolaikinėje komunikacijoje“, – sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Saulutė Juzelėnienė (Vilniaus Universitetas, Lietuva).
Pristatytų tyrimų autoriai stebino akiratį plečiančiomis diskusijomis
Londono universiteto koledžo Kultūros, komunikacijos ir žiniasklaidos instituto docentė Sophia Diamantopoulou pristatė tyrimą, kuriame remiantis muziejų ir mokyklų pavyzdžiais siekiama ištirti, kaip mokiniai gestais ir judesiais perteikia savo sukurtas matematikos reikšmes, siekdami pademonstruoti savo matematikos sąvokų supratimą. Pristatytame pranešime nagrinėjami metodologiniai ir teoriniai pagrindai, kuriais remiantis galima tirti judesio ir gesto, kaip pagrindinių raiškos būdų, vaidmenį institucinėje aplinkoje, ypač kalbant apie prasmės konstravimą.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto docentė Odeta Žukauskienė pristatė savo tyrimą, kuriame nagrinėjamas nežmogiškumo atsiradimas humanitariniuose, socialiniuose moksluose ir mene, ypatingą dėmesį skiriant meno teorijai ir meninei praktikai, susijusiai su įvairiais nežmogiškais dalykais. Autorę domina, kaip žmonės sugyvena, bendradarbiauja ir bendrauja su nežmogiškomis būtybėmis, įskaitant augalus, gyvūnus, kitus organizmus, aplinkos elementais ir ekosistemomis. Diskusijoje kilo klausimas, ar kitų elementų komunikacijos būdus galima vadinti kalba.
Charles Forceville, Amsterdamo universiteto medijų studijų profesorius, gerai žinomas dėl savo atliekamų multimodalumo tyrimų, sužavėjo konferencijos dalyvius ne tik mokslinės minties gelme, bet ir intelektualiu sąmoju pristatant savo tyrimus apie multimodalinės metaforos teorijos plėtojimą į multimodalinę tropų teoriją. Pasak jo, prireikė daugybės šimtmečių, kol metaforų studijos tapo tikrai populiarios, nors nuo seno laikomos mąstymo dalyku. Jis rimtai ėmėsi šios idėjos ir pradėjo metaforos tyrimus, apimančius ne tik kalbą, bet ir kitus būdus, daugiausia dėmesio skirdamas vizualiniam būdui. Jis pripažįsta, kad vis dar yra daugybė būdų derinių, daugybė žanrų ir daugybė medijų, kurias reikia tirti, tačiau darbas turi plėstis ir kita linkme, tad su malonumu neria į klausimus, reikalaujančius nuoseklaus apmąstymo ir įtempto mokslininkų, derinančių retorikos ir vizualinės bei multimodalinės analizės žinias, darbo. Jis drąsiai kalba apie problemas, kurias turi spręsti mokslininkai, ketinantys išplėsti klasikinę verbalinę retoriką į „konceptualią / multimodalinę tropų teoriją“.
Augant kalbos įtaigos galiai auga ir bendruomeniškumo svarba
„Panašu, kad įvairiose diskusijose išties pavyko atskleisti kalbos, vaizdo ir naratyvų simbiozę konstruojant paveikiąją komunikaciją. Džiugu matyti, kad patyrę, garsūs ir jaunieji mokslininkai ne tik pristato savo tyrimų rezultatus įvairiomis multimodalaus diskurso temomis, bet ir yra atviri kolegų pastebėjimams, įžvalgoms ir provokacijoms tolesniems tyrimams“, – sakė konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė. Ji akcentavo gyvų susitikimų svarbą vis labiau skaitmeninei, pandemijos pasekmių ir geopolitinių grėsmių krečiamai visuomenei, kai kalba tampa ir reikšmingu ginklu, ir tautų išlikimo viltimi, ir raktu į užkoduotą komunikaciją skirtinguose diskursuose.
Konferencijos pranešimų santraukos skelbiamos internetiniame leidinyje. Pagal konferencijos pranešimus parengti straipsniai galės būti teikiami mokslo žurnalui „Respectus Philologicus“.
Užfiksuotomis akimirkomis dalijamės ČIA.