Aktualijos

Teatras daugeliui žmonių išlieka ypatinga pramoga, net neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, keičiančioms vartotojų įpročius ir kultūros paslaugų sektorių. Ši sritis dažnai laikoma prestižine ir reprezentuojančia šalį tarptautiniu mastu, o apie jos pripažinimą Lietuvoje daugiausia pasako itin greitai išperkami bilietai. Šiuolaikinio teatro tobulėjimas matuojamas ne tik kūrybine meistryste, bet ir siekiu diegti modernias priemones, kurios suartina kūrėjus, atlikėjus ir žiūrovus. Vis tik gausėjanti pasiūla ir galimybė rinktis kultūrines pramogas nepriklausomai nuo gyvenamos vietos (netgi internete!) verčia ir labiau rūpintis auditorijos įsitraukimu. Mokslininkai sutaria, kad šiuo metu tai vienas didžiausių iššūkių kultūros organizacijoms. Platesnės auditorijos įtraukimas į kultūros organizacijų veiklą taip pat yra vienas pagrindinių Europos komisijos prioritetų, aktualus Europos Sąjungos ir Lietuvos kultūros politikoje, tarpdisciplininiuose mokslininkų tyrimuose.

Auga poreikis veiksmus pagrįsti duomenimis

Pasak VU KnF socialinių mokslų daktarės Skaistės Jurėnės, auditorijos įsitraukimas padeda vartotojui geriau suprasti, įvertinti ir susisieti su organizacijos siūlomomis patirtimis, suteikia galimybę fiziškai, emociškai ir intelektualiai veikti. Tai sukuria sąlygas kultūros organizacijoms užtikrinti auditorijos narių lojalumą, pastangos auditorijos plėtrai pritraukia naujų lankytojų į kultūros organizaciją. Tokios veiklos aktualijos didina meno vadybininkų reikšmę rinkoje, skatina organizacijos veiklą pagrįsti strategijomis, tyrimais ir duomenimis, ne tik planuoti veiksmus, bet ir analizuoti rezultatus, jais remiantis priimti sprendimus.

„GAISO projektas yra svarbus žingsnis ne tik kibernetinio saugumo srityje, bet ir akademiniame mokslo tyrimų kontekste, kai kuriamos sistemos, leidžiančios lengviau identifikuoti kibernetines grėsmes bei efektyviau jas valdyti. Džiugu, kad Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkai savo žiniomis ir tyrimais gali prisidėti prie svarbių šiuolaikinių problemų sprendimo mokslinėje praktikoje", – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorė asist. dr. Indrė Ščiukauskė apie pradėtą vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslo projektą „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ – GAISO (anglų k.: Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations).

Pagal paskirtinę programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ finansuojamas projektas prisidės prie šios programos veiklų siekiant didelio taikomojo potencialo dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų panaudojimo naujiems moksliniams ir technologiniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų kryptims, taip pat naujai atsirandančių ir sparčiai besivystančių kibernetiniam saugumui svarbių mokslinių tyrimų plėtojimo.

Skelbiame informaciją apie laisvas valstybės finansuojamas vietas.

Bakalauro studijos:

Magistrantūros studijos:

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2025-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2024 11 18

Penktadienį Viešojo diskurso lingvistikos magistrantės kvietė studijų programos alumnus pašnekesiui. Būsimoms magistrėms, Lietuvių filologijos ir reklamos absolventėms, rūpėjo paklausti, kokių pažinimo dovanų alumnams suteikė studijos universitete; kokį filologijos ateities vaizdą jie matytų; kokį regi filologo vaidmenį visuomenėje, (at)laikančioje globalizacijos slėgį, didžiulius informacijos srautus, nuostatų (kalbinių ir ne tik) bei pažiūrų daugį.

Patirtimis ir mintimis dalijosi šį kelią minantys studijų programos alumnai – dr. Diana Dambrauskienė, dr. Žydrūnas Šidlauskas, dokt. Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė ir dokt. Monika Triaušytė-Stankienė. Į pašnekesį mielai sutiko prisijungti ir studijų programos dėstytojai doc. dr Rita Baranauskienė, doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, doc. dr. Robertas Kudirka, doc. dr. Eglė Gabrėnaitė ir doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė.

2024 metų spalio 25-ąją, antrąją tarptautinės mokslinės konferencijos „Anapus žodžių: paveikieji naratyvai ir multimodalusis diskursas“ (angl. Beyond Words: Persuasive Narratives and Multimodal Discourse) dieną, Kauno fakulteto bendruomenei ir konferencijos dalyviams buvo pristatyta 2024 metais išleista mokslo monografija „Multimodalumo tyrimai: viešojo diskurso retorika ir stilistika“ (angl. Approaches to Multimodality: Rhetoric and Stylistics in Public Discourse). Monografiją parengė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslo grupės „Multimodalumas viešajame diskurse“ mokslininkės doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė, doc. dr. Rita Baranauskienė, doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, doc. dr. Skirmantė Biržietienė ir doc. dr. Jurgita Kerevičienė. Knygą išleido tarptautiniu mastu pripažinta leidykla Brill (https://brill.com/display/title/69417).