Aktualijos

2025 m. Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Vilniaus akademijos alumnas, vėliau poetikos ir retorikos profesorius yra iškilus Baroko poetas, pramintas „sarmatų Horacijus“ ir žinomas visoje Europoje, pagal legendą popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku kaip prieš tai vienas žymiausių pasaulio poetų Dantė ar humanistas Petrarka. Šiemet minime 430-ąjį Sarbievijaus jubiliejų, tad poeto gimimo dieną, vasario 24 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docenčių dr. Skirmantės Biržietienės ir dr. Skirmantės Šarkauskienės iniciatyva buvo surengti Sarbievijaus kūrybos skaitymai, praturtinti neįprastu vaišių stalu.

Poezija, pokalbiai ir barokinės vaišės tapo tiesiausiu keliu atrandant Sarbievijaus poezijos reikšmes šiandienos kontekstuose. Mokslininkės papasakojo apie poetą, pasidalijo reikšmingiausiais jo gyvenimo istorijos niuansais, esminiais poezijos bruožais ir šmaikštaudamos pristatė kiek neįprastą užkandžių stalą, įkvėptą jo kūrybos. Diskusijoje skambėjo ir Vilniaus universiteto prof. Rimvydo Laužiko vardas minint baroko virtuvės ypatybes, kurios tyrinėtos nepamirštant ir Sarbievijaus kūrybos. Būtent šio poeto tekstus profesorius laiko vienu iš LDK gastronomijos istorijos šaltinių.

Į Vilniaus universiteto Kauno fakultetą 2024 m. įstojo net 103 užsienio studentai, atvykę iš daugiau nei 15 šalių: Ganos, Bangladešo, Pakistano Islamo Respublikos, Nigerijos, Indijos, Ukrainos ir kt. Pirmo kurso bakalauro ir magistro studentams, įstojusiems 2024-2025 m. m., rudens semestro metu buvo sudaryta galimybė nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Studentus lietuvių kalbos mokė trys dėstytojos: doc. dr. Audronė Rimkutė, j. asist. Monika Stankienė ir lekt. Indrė Bagdžiūtė. Sėkmingai baigusiems kursus įteikti lietuvių kalbos A1.1 lygio sertifikatai. Studentų teigimu, lietuvių kalbos kursai reikšmingai pagerino jų integraciją ir patirtis šalyje.

Kursas skirtas pažinčiai su kalba ir kultūra

„Fakultatyvas skirtas išmokti komunikuoti lietuvių kalba įprastose kasdienėse situacijose apie bendrai žinomus dalykus. Manome, kad atvykus studijuoti į Lietuvą itin svarbu gebėti bent kiek suprasti kalbą. Džiugu, kad studentai tai suvokia ir patys renkasi šį dalyką“, – pasakoja dėstytoja doc. dr. Audronė Rimkutė.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia moksleivius dalyvauti reklamos šūkio, skirto Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, konkurse.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena minima vasario 21-ąją. 1999 metais ją pirmą kartą paskelbė Jungtinių Tautų organizacija. Šia proga Lietuvoje vyksta daugybė renginių – Gražiausio žodžio rinkimai, Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas, rašomas Nacionalinis diktantas. Taip skatinama atrasti gimtosios kalbos lobius, vertinti jos savitumą, kasdien kurti ir puoselėti lietuvių kalbą, didinti jos prestižą.

Jei esi kūrybiškas, domiesi gimtąja kalba, literatūra, kultūra ir istorija, nori sukurti įsimintiną reklamą, išbandyk jėgas ir sukurk reklamos šūkį, skirtą gimtajai kalbai.

Reklamos šūkis – tai trumpa, įsimintina frazė, kuria siekiama reprezentuoti reklamuojamą objektą, jo vertę, požymius, funkcijas, sukurti emocinį ryšį su auditorija, didinti konkurencinį pranašumą. Geras reklamos šūkis yra trumpas, aiškus, originalus ir lengvai įsimenamas. 

Vertinimo komisija:

Doc. dr. Saulutė Juzelėnienė – reklamos semiotikos dėstytoja,

Doc. dr. Skirmantė Biržietienė – reklaminių tekstų kūrimo dėstytoja,

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė – propagandinės komunikacijos dėstytoja,

Doc. dr. Rita Baranauskienė – bendrinės lietuvių kalbos normų ir stilistikos dėstytoja,

Doc. dr. Renata Danielienė – reklamos estetikos ir dizaino dėstytoja,

Kornelija Pisankaitė ­– studijų programos Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija magistrantė.

Konkurso nuostatai.pdf

Konkurso dalyvio registracija

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu  

Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti kūrybos partneriu ir jūsų mintis paversti meno kūriniais. Tik ar viskas taip paprasta? Jeigu DI priemonės, gebančios generuoti grafiką, paprašytume sukurti nuostabaus grožio atvaizdą, gali būti, kad išvystume visai ne tai, ko tikėjomės. Pokalbis su DI kūrėjui gali tapti iššūkiu, todėl reikia profesionalų, žinančių, kaip formuluoti užklausas, redaguoti ir tobulinti DI sukurtą tekstą, gebančių išnaudoti DI galimybes.

DI įrankiais sukurti meno kūriniai pripažįstami ir vertinami šiuolaikinio vaizduojamojo meno pasaulyje – pirmasis DI sukurtas portretas Christie‘s aukcione Niujorke parduotas dar 2018 metais, 2022-aisiais Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija (LDIA) organizavo pirmąjį Lietuvoje meno konkursą skirtą DI sukurtam menui, o nuo 2023 metų Amsterdame veikia pirmoji pasaulyje DI meno galerija „Dead End Gallery”, kuri rengia tokio meno parodas pasaulio galerijose ir parduoda kūrinius.

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto III korpuse (K. Mindaugo pr. 4.) iki vasario 28 d. eksponuojama Tinos Sarapinienės darbų paroda, sukurta pasitelkiant DI įrankius – nuskaičius prie paveikslų pateiktus QR kodus paveikslai atgyja ir pasigirsta ypatingas garso įrašas.

Valanda, kuri davė tau gyvybę,

Davė tau sykiu galimybę mirti.

Tik darbais žmogus atminty išlieka,

Amžius gyvena. (II 7).