Untitled design 4 copy copy copyVilniaus universiteto Kauno fakulteto Duomenų mokslo laboratorijos inicijuota „Data4Good Lithuania“ programa buria savanorius duomenų mokslininkus ne tik iš visos Lietuvos ir Europos, siekiančius panaudoti savo įgūdžius pozityviam visuomenės pokyčiui.
Šiandieninėje duomenų valdomoje aplinkoje gebėjimas tinkamai suprasti ir naudoti duomenis yra esminis bet kurios organizacijos sėkmei. Tačiau dėl aukštų kaštų ir reikalingų specifinių žinių mažesnės organizacijos dažnai neturi galimybės išnaudoti šių galimybių. „Data4Good Lithuania“ sprendžia šią problemą, sukurdama platformą, kurioje savanoriai duomenų mokslininkai gali bendradarbiauti, dalintis geriausiomis praktikomis ir teikti savo ekspertines paslaugas nemokamai.
Pirmoji sėkminga šios iniciatyvos partnerystė buvo užmegzta su gyvūnų prieglauda VšĮ „Penkta Koja“, kur duomenų mokslas buvo naudojamas skaitmenizuojant ir optimizuojant prieglaudos procesus bei veiklą. Sujungdama duomenų ekspertus su socialiniais projektais, iniciatyva plečia savo poveikį, suteikdama daugiau organizacijų galimybę pasinaudoti duomenų mokslo sprendimais didesniam gėriui Lietuvoje. Renginio programa:
10:00 - Vaišinamės ryto kava
10:10 - “Data science for social good iniciatyva”, lektorė prof. Dr. Dalia Krikščiūnienė.
10:30 - “CERN LHCb duomenų analizė arba kaip apdoroti 10 terabaitų duomenų per sekundę”, lektorius LHCb Vilnius - Eksperimentinės dalelių fizikos mokslinių tyrimų grupės vadovas dr. Mindaugas Šarpis.
11:15 - Bendraujame, vaišinamės kava bei užkandžiais.
Pagrindinė informacija:
Lapkričio 7 d. 10:00
Saulėtekio Tech Parkas, Saulėtekio al. 15, Vilnius
Renginys nemokamas, tačiau būtina užsiregistruoti: https://forms.gle/Crhkw8SH16W5cQcY9
Pasižymėkite šią datą savo kalendoriuose ir iki susitikimo!
Renginį organizuoja Saulėtekio tech parkas ir bei jo koordinuojamas EDIH VILNIUS, Vilniaus universiteto Verslo mokykla bei jos atstovaujamas projektas EPSILON ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetas. Daugiau informacijos apie EDIH VILNIUS paslaugas skaitmeninei transformacijai: edihvilnius.lt, daugiau informacijos apie EPSILON: https://www.hs-harz.de/.../ausgewaehlte.../epsilon.
EDIH VILNIUS projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva ir 2021–2027 metų ES investicijų programos lėšomis.

464431665 1155739079563199 1657937662460513292 nLapkričio 1-ąją d. 17.00–21.00 val. nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki Kauno šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) nusidrieks žvakučių upė, kuri skatins susirinkti ir paminėti Visų šventųjų dieną. Tradicinis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakulteto (VU SA KnF) organizuojamas renginys „Sielų upė“ Kaune įvyks jau 23-iąjį kartą.

VAKARO PROGRAMA

17.00 val. bus uždegamos žvakelės ir prasidės „Sielų upės“ kūrimas.
18.00 val. prie Soboro vyks koncertas, kuriame pasirodys atlikėjos Andželika Martinkutė ir Emilija Jankauskaitė.

halloween paper bats stuck windowRudeniškai atmosferai labai tinka siaubo filmai – jie prikausto dėmesį ir nukelia į baugias, dažnai realiame gyvenime nė neegzistuojančias vietas. Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja doc. dr. Laura Martinkutė sako, kad filmai – gebėjimą suburti žmones turinti audiovizualinė pramoga, tinkama įvairių fizinių galimybių žmonėms.

Pasak VU KnF mokslininkės L. Martinkutės, filmuose vaizdais kuriama mistiška ir bauginanti atmosfera. Ji atkreipia dėmesį, kad aprašant vaizdus auditorijai su regos negalia paprastai reikia objektyvumo, ypatingo atidumo ir jautrumo žodžiui, kad asmuo, įsijungęs filmą su garsinio vaizdavimo komentarais, kuo aiškiau ir lengviau įsivaizduotų, kas vyksta. Siaubo žanras garsinio vaizdavimo aspektu yra kiek kitoks – jame leidžiama daugiau subjektyvumo, nes siekiama kuo stipriau paveikti auditoriją, nustebinti, išgąsdinti. Regos negalią turinčiai auditorijai siaubo filmai turėtų būti komentuojami kiek kitaip nei vaidybinis ar, pavyzdžiui, dokumentinis filmas.

IMG 7321 webVilniaus universiteto Kauno fakultete įvyko Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslinės grupės „Multimodalumas viešajame diskurse“ organizuota konferencija „Anapus žodžių: paveikieji naratyvai ir multimodalusis diskursas“ (angl. „Beyond Words: Persuasive Narratives and Multimodal Discourse“). Mokslininkai iš Kanados, Ukrainos, Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Suomijos, Etiopijos, JAV, Italijos, Albanijos, Indijos, Bulgarijos, Pietų Korėjos, Kroatijos, Serbijos, Belgijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Kuveito ir, žinoma, Lietuvos pristatė savo tyrimų rezultatus įvairiomis su multimodaliniu diskursu susijusiomis temomis: svarstyta, ar žmogus išsaugos kalbą kaip išskirtinumą vis drąsiau kalbant apie kitas komunikacijos formas, aptarta sparčiai auganti kalbiniais modeliais valdomo dirbtinio intelekto įtaka ir kt.

„Džiaugiamės, kad Kauno fakultete pavyko suburti multimodalumo tyrėjus. Tokia plati konferencijos dalyvių geografija leidžia suvokti teksto, vaizdo, garso, gestų ir pasakojimų sąsajas formuojant įtikinamą komunikaciją žymiai platesniame kultūriniame kontekste. Diskusijų metu kilo minčių tolimesniems tyrimams, kurie galėtų atskleisti vis didėjančią multimodalinio diskurso svarbą šiuolaikinėje komunikacijoje“, – sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Saulutė Juzelėnienė (Vilniaus Universitetas, Lietuva).

kazachai 2024 webSpalio 24 d. Kauno fakultete svečiavosi Kazachstano Astanos IT universiteto delegacija: pirmasis prorektorius, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius Omirbayev Serik, mokslo ir inovacijų prorektorius Andrii Biloshchytskyi ir kokybės užtikrinimo departamento direktorius Khanat Kassenov.

Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės dėl studentų ir dėstytojų mainų, bendrų mokslinių veiklų ir bendrų projektų stiprinant VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga tarptautiškumą.

„Džiugina metų metus tarptautiniu lygmeniu puoselėjama bendrystė, kurios reikšmė dabartiniame kontekste tik auga. Gyvybiškai svarbios tampa galimybės operatyviai dalytis žiniomis ir praktikomis tiek dėstytojams, tiek studentams, kurti bendrus projektus įveiklinant abiejų pusių stiprybes“, – sako doc. dr. Giedrius Romeika.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku