Aktualijos

Kviečiame į atvirą VU Kauno fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks 2025 m. kovo 12 d., 15.00 val., prof. Vlado Gronsko auditorijoje.

DARBOTVARKĖ:

1. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto 2024 m. veiklos ataskaitos pristatymas.

Pranešėjas – dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.

2. Kauno fakulteto 2024 m. pajamų ir sąnaudų plano bei fakto palyginimas.

Pranešėjas – dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.

3. Kauno fakulteto atstovių Vilniaus universiteto senate veiklos pristatymas.

Pranešėja – prof. dr. Virginija Jurėnienė.

4. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto darbuotojų apklausos rezultatų pristatymas.

Pranešėja – VU Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė.

Po posėdžio kviečiame į 5 auditoriją pabendrauti prie puodelio kavos ar arbatos.

Maloniai kviečiame į susitikimą su žinoma poete Lina Buividavičiūte, kuri išleido jau trečiąją poezijos knygą "Kelionių". Susitikimas vyks Kovo 10 dieną, 15 val. prof. Mykolo Biržiškos auditorijoje.

„Kelionių“ – trečioji poetės Linos Buividavičiūtės knyga. Ją sudaro trys skyriai. Pirmame, pasitelkiant nuorodas į mitus, literatūrą ir filmus svarstoma apie ribiškumą, moterystę ir motinystę, atspindimas tam tikras istorinis ir kultūrinis laikotarpis. Antrame kalbama apie buvimą priklausomu ir kopriklausomu, įvardijamos ir analizuojamos žmogaus manijos, nuokrypiai, perversijos. Nors atsispiriama nuo asmeninių patirčių, vis dėlto vien asmeniškumais neapsiribojama – žvelgiama plačiau ir giliau, gvildenant socialinius, kartos ir tautos istorijos aspektus. Trečiasis skyrius – lyg žingsnis tolyn nuo ankstesnėse autorės knygose plytėjusių „tamsiųjų“ erdvių, vengiant įnoringo pozityvumo, tačiau matant ir kitą „gaubto“ pusę, be perdėtos juodregystės, bet ir be rožinių akinių: rašoma apie atrandamą santykį su tikėjimu, su kitu ir pačia savimi.

Lina Buividavičiūtė (gim. 1986) – poetė, literatūros kritikė, kultūros apžvalgininkė. VU Kauno fakultete studijavo filologijos mokslus. Dirba VU universiteto lektore, yra laisvai samdoma tekstų kūrėja. 2017 m. išleido pirmą poezijos knygą „Helsinkio sindromas“, o 2021 m. antrą – „Tamsieji amžiai“; pastaroji pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką, į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspertų kasmet sudaromą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką ir į portalo 15min.lt geriausių Lietuvos rašytojų metų knygų rinkimų penkioliktuką. Autorė aktyviai dalyvauja įvairiuose literatūros skaitymuose, performansuose, seminaruose, festivaliuose, konkursuose Lietuvoje ir svetur.

Knygos išleidimą  Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Renginį organizuoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentė dr. Eglė Keturakienė.

Primename studentams apie nuolatos vykstantį konkursą Kauno fakulteto vardinei stipendijai „Už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą“ (toliau – Stipendija) laimėti. Šiuo metu moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirti 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų), planuojama skirti dvi stipendijas.

Studentai, norintys pretenduoti į Stipendiją, iki 2025 m. balandžio 3 d. Kauno fakulteto Studijų skyriui e.studentas sistemoje (https://is.vu.lt/) pateikia laisvos formos prašymą, kuriame nurodo konkrečią (-čias) veiklą (-as), kurioje (-se) dalyvavo, jos (-ų) koordinatorių (-ius) / vadovą (-us), aprašo savo indėlį.

Prašome susipažinti su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vardinės stipendijos „Už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą“ skyrimo nuostatais.

2025 m. kovo 6 d. 10:00 val. 1 auditorijoje, Muitinės g. 8, Kaune Ekonomikos ir vadybos studijų programos dalyko „Vartotojų elgsenos ekonomika“ viešnia – MB Dezomeda įkūrėja Ugnė Macijauskaitė-Daunaravičienė kviečia į atvirą paskaitą visų kursų studentus, dėstytojus ir bendruomenės narius, kuriems yra įdomi neverbalinės komunikacijos tematika.

Paskaitos metu bus nagrinėjama, kaip neverbalinė komunikacija veikia kalbančiojo įtaigumą, autoritetą ir auditorijos įsitraukimą, kodėl vieni pranešėjai prikausto klausytojo dėmesį, o kiti ne? Aptariama, kaip valdyti neverbalinius signalus, kad pranešimai būtų ne tik išgirsti, bet ir suprasti taip, kaip norite.

Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Asta Mikalauskienė.

1986 m. sausį vykusiame 48-ajame Tarptautinio rašytojų klubo kongrese priimtas sprendimas kovo 3-iąją paskelbti Tarptautine rašytojų diena. Šia proga kalbiname rašytoją Jurgą Tumasonytę. Žinoma lietuvių rašytoja, prozininkė aktyviai dalyvauja literatūros lauke – rašo knygų apžvalgas, rengia interviu su rašytojais ir menininkais, prisideda prie įvairių kultūrinių renginių organizavimo. Vilniaus universiteto (VU) alumnė vykdo ir akademines veiklas, mielai prisideda ugdant talentus – VU Kauno fakultete veda prozos kūrybines dirbtuves studijų programos Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas studentams.

Pernai sakydama kalbą Kovo 11-osios minėjime Lietuvos Respublikos Seime J. Tumasonytė atkreipė dėmesį, kad dabartiniai rašytojai dažniausiai susitaiko su tuo, kad jie nėra jokie sielų inžinieriai ir pateptieji, o literatūra – tai pirmiausia sunkus darbas. Pasak jos, naujose knygose jau galima užčiuopti ir šiuo metu padažnėjusį žmonių pulsą.

„Mes ne tik kuriame – sunkiai išsisuktume be administracinių, viešųjų ryšių žinių ir tiesiog buvimo savo pačių literatūros agentais“, – sakė ji aiškindama, koks daugialypis rašytojo kelias, apimantis ne vien kūrybinę veiklą, reikalaujantis įvairių pastangų ir kompetencijų. Šiandien autorė įsitikinusi, kad rašytojui svarbiausia užsispyrimas ir aistringas domėjimasis literatūra. Viena – kad liktų ištikimas savo sunkiai pasiekiamam tikslui, kita – kad jaustų istorijos ir laikmečio dvasią, kuri vienaip ar kitaip keičia kūrybą.