Aktualijos

Profesorių Vladą Gronską galima drąsiai vadinti lietuviškosios ekonomikos pradininku. Būtent jis ėmėsi akademinės misijos mokyti jaunąją kartą vakarietiškų veiklos principų, kad padėtų šaliai tapti labiau europietiškai.

„Ekonominės minties istorija – tai savotiškas intelektualinis „įsibėgėjimas“, padedantis įveikti ekonominio mąstymo inerciją, pažvelgti į ekonomikos mokslo ateitį“, – tai prof. V. Gronsko citata ant jo vardu pavadintos auditorijos sienos. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete rengiami jo vardo seminarai, puoselėjama filosofija, kuri kiekvieną dėstytoją ir tyrėją įkvepia pokyčius paversti mokslu grįsta pažanga.

„Visai ne juokais prof. V. Gronskas vadintas vieninteliu tikru tuomet dar Kauno humanitarinio fakulteto profesoriumi. Sakyčiau, kad būtent jo dėstytojavimas lydėjo ekonominį lūžį 90-ųjų Lietuvoje, kurį dažnai vadiname „laukiniu kapitalizmu“, nors tai tebuvo perėjimas iš komandinės į rinkos ekonomiką. Jis buvo sudėtingas, skausmingas ir dėl to toks įsimintinas ne vienai kartai“, – sako VU Kauno fakulteto dekanas Giedrius Romeika, kuriam teko garbė būti prof. V. Gronsko studentu.

„Mokytis niekada nevėlu ir netgi būtina visą gyvenimą, tačiau, mano manymu, geriausias laikas studijoms yra iškart po mokyklos arbo po nedidelės pertraukos, nes tuomet dar yra laiko pabūti lengvabūdiškam“, – šypsosi Titas Repšys, įsitikinęs, kad studento statusas leidžia drąsiau eksperimentuoti ir bandyti tai, ko iki šiol nesiryžai.

VU KNF bakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba ketvirto kurso studentas ypač daug pastangų skyrė fakulteto bendruomenės gerovei – buvo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakultete pirmininkas. Pasibaigus kadencijai aktyvia veikla Studentų atstovybėje nebeužsiima, tačiau mielai palaiko įvairias iniciatyvas ir tikisi, kad studentai vis drąsiau naudosis universiteto suteikiamomis galimybėmis, kurios itin svarbios kartu kuriant ugdančią ir įkvepiančią aplinką.

Pavargai nuo vasaros karščių? Nelik krante – plaukim atsigaivinti upe, kurios upėvardis kildinimas iš žodžio žiema dėl šalto vandens. 

Kviečiame dalyvauti 4 valandų plaukime Žeimenos upe Aukštaitijos nacionaliniame parke ir kartu pavakaroti Sarių karčemoje Švenčionėliuose. 

Kelionei bus užsakomas autobusas, planuojamas grįžimas į Kauną tą patį šeštadienio vakarą iki 22.30 val. Galima vykti ir savo transportu, tik reikėtų susitarti dėl automobilių logistikos. 

Šį rugsėjį Vilniaus Gedimino prospektu jau trisdešimtą kartą žygiuos triukšminga ir spalvinga išskirtinė studentų, dėstytojų ir kitų Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės narių eisena. Per šiuos metus ji tapo neatsiejama Rugsėjo 1-osios šventės Vilniuje dalimi. Minėdami šią jubiliejinę progą, prisiminkime, kaip prasidėjo ši universitetinė tradicija.

Rugsėjo 1-osios eisenos idėja gimė 1994 m., kai tuometinis VU rektorius prof. Rolandas Pavilionis reikalų valdytojui Sigitui Sunelaičiui pasiūlė surengti visos universiteto bendruomenės eiseną pagrindine miesto gatve.
Įdomu tai, kad pirmoji eisena vyko visai ne rugsėjo 1-ąją, o rugsėjo 16-ąją, minint 415-ąjį Vilniaus universiteto gimtadienį. Būtent antroji iškilmių diena baigėsi profesorių, dėstytojų, studentų eitynėmis Gedimino prospektu. Tik kitais metais, 1995-aisiais, eisena vyko šiandien mums įprastą dieną – rugsėjo 1-ąją.

Rugpjūčio 19–23 dienomis Helsinkyje (Suomija) vyko 28-asis tarptautinis mokslinis onomastikos kongresas „International Congress of Onomastic Sciences“ – vienas svarbiausių onomastikos mokslo renginių. Šių metų kongreso tema – vardų tvarumas, įvardijimas ir onomastika (angl.: Sustainability of names, naming and onomastics). Kongresas daugelį metų suburia mokslininkus iš viso pasaulio. Šiemet dalyvavo 223 dalyviai iš 39 šalių. Per penkias kongreso dienas buvo pristatyti 172 pranešimai ir 8 stendiniai pranešimai. Kongrese pranešimus skaitė ir mokslininkai iš Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetui kongrese atstovavo doc. dr. Ilona Mickienė ir doc. dr. Rita Baranauskienė. Mokslininkės buvo pakviestos Austrijos mokslų akademijos profesoriaus Peter’io Jordan’o dalyvauti kongreso sekcijoje „Minority place-name regulation in Europe“ (liet. Tautinių mažumų vietovardžių reglamentavimas Europoje). Rugpjūčio 20 dieną doc. dr. Ilona Mickienė ir doc. dr. Rita Baranauskienė skaitė pranešimą „Place names of the Lithuanian Tatars National Minority“ (liet. Lietuvos totorių tautinės mažumos vietovardžiai).