Aktualijos

Jau bakalauro studijų metu supratote mokslo teikiamą naudą ir pagalvojote apie karjeros galimybes. Tačiau taip pat žinote, kad informacija ir įgyos žinios nuolat keičiasi, todėl suvokiate, jog pirmosios pakopos studijų baigimas yra ne tik vieno kelio pabaiga, bet ir kito pradžia. Tikime, kad sau vis užduodate klausimą „O ką daryti toliau?“. Keliate klausimų apie įsitvirtinimą darbo rinkoje ir galimybę tobulėti patiems. O mes siūlome siekti ir vėl siekti mokslo aukštumų kartu su Kauno fakultetu. Nemanykite, kad jau gana, geriau susitikime ir padiskutuokime, kad vėliau atsakytumėte sau į klausimą: „O gal reikėjo studijuoti toliau?“. Bakalaurante, ar nemanai, kad galėtum tapti ir magistrantu?

Mieli studentai, kviečiame jus gegužės 14–20 d. susitikti virtualioje erdvėje ir išgirsti informaciją apie magistrantūros studijas Kauno fakultete. Be to, galite ne tik susipažinti su magistro studijų programomis, esate kviečiami pasiklausyti paskaitų*. Dalyvauti renginyje labai paprasta, tereikia prisijungti prie dominančios paskaitos per pateiktą nuorodą.
Kviečiame pasinaudoti galimybe ir susipažinti su šiomis magistro studijų programomis:

Gegužės 14 d.

• Meno vadyba 17:00–17:30 val. Studijų programą Meno vadyba pristatys SPK pirmininkė doc. dr. Audronė Rimkutė.

  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3y97eqA

Gegužės 15 d.  

• 9.00–10.30 val. Besidomintys studijų programa Meno vadyba yra kviečiami dalyvauti paskaitoje.
  Paskaitą „Strateginė meno rinkodara ir rinkos tyrimai“ ves jaun. asist, dokt. Dovilė Balevičienė.
  Nuoroda į paskaitą: https://bit.ly/3bmxtAp

Gegužės 19 d.

• Finansų technologijos (FinTech) (anglų ir lietuvių k.) 16:30–17:00 val. Studijų programą FinTech pristatys doc. dr. Saulius Masteika.
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3hzcr5x
• Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas 16:30–17:00 val. Studijų programą Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas pristatys SPK pirmininkė doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė.
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3eHqMuE
• 17:15–18:45 val. Besidomintys studijų programa Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas yra kviečiami dalyvauti paskaitoje. „Lietuvių literatūros kontekstai: komparatyvistika“, kurią ves doc. dr. E. Keturakienė.
  Nuoroda į paskaitą:https://bit.ly/3hmlTJd
• Marketingas ir pardavimų vadyba  17:00–17:30 val. Studijų programą Marketingas ir pardavimų vadyba pristatys Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius ir SPK pirmininkas dr. Giedrius Romeika.
  Nuoroda į studijų programos pristatymą https://bit.ly/3uNpUdy
• Tvariųjų finansų ekonomika  15:00–15:30 val. Studijų programą Tvariųjų finansų ekonomika pristatys SPK pirmininkė prof. dr. Kristina Rudžionienė. 
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3hmRMRL

Gegužės 20 d. 

• Audiovizualinis vertimas 16:30–17:00 val. Studijų programą Audiovizualinis vertimas pristatys SPK pirmininkė prof. dr. Jadvyga Krūminienė ir programos dėstytoja dr. Jurgita Astrauskienė. Programos magistrantės pristatys mokslinius tyrimus, kuriuos atlieka studijų metu.
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3biC9qM
• Tarptautinio verslo vadyba (anglų k.) 16:00–16:30 val. Studijų programą Tarptautinio verslo vadyba (anglų k.) pristatys SPK pirmininkė prof. dr. Dalia Štreimikienė. 
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3w7y9S5
• Viešojo diskurso lingvistika 16:30–17:00 val. Studijų programą Viešojo diskurso lingvistika pristatys SPK pirmininkė doc. dr. Rita Baranauskienė. 
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/3w0p7WS
• Meno vadyba 17:00–17:30 val. Studijų programą Meno vadyba pristatys SPK pirmininkė doc. dr. Audronė Rimkutė.
  Nuoroda į studijų programos pristatymą: https://bit.ly/2RemGkL

Iki susitikimo!
Jei kiltų nesklandų dėl prisijungimo, susisiekite tel. +370 671 23210.

Gegužės 13–14 dienomis vyks mūsų fakultete vykdomų lingvistikos krypties studijų programų: Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų) (Bakalauro pakopos programa) bei Viešojo diskurso lingvistikos (Magistro pakopos programa) ir Filologijos fakultete vykdomų Anglų ir kitos užsienio kalbos (ispanų / norvegų / prancūzų / rusų) (Bakalauro pakopos programa), Dalykinės teisės kalbos, Semiotikos ir Kalbotyros (Magistro pakopos programos) vertinimas.

Vertinimą vykdys ekspertų grupė sudaryta iš specialistų iš Ovjedo, Valencijos ir Sarajevo universitetų, socialinių partnerių bei studentų atstovų. 

Vizito metu bus vertinama iki susitikimo parengta savianalizė, aptariami materialieji studijų ištekliai, susitinkama su administracija, programos dėstytojais, studentais, absolventais bei socialiniais partneriais.

Žemiau pateikiama vizito Vilniaus universitete programa: 

Gegužės 13 d., ketvirtadienis

09.00 – 09.15 Techninis prisijungimas prie vaizdo konferencijų platformos

09:15 – 10.00 Susitikimas su administracija

10.00 – 10.15 Pertraukėlė, techninis perėjimas

10.15 – 11.00 Susitikimas su savianalizės suvestinės rengimo grupe (I pakopa)

11.00 – 11.15 Pertraukėlė, techninis perėjimas

11.15 – 12.00 Susitikimas su savianalizės suvestinės rengimo grupe (II pakopa)

12.00 – 13.00 Pietūs

13.00 – 13.45 Susitikimas su dėstytojais (I pakopa)

13.45 – 14.00 Pertraukėlė, techninis perėjimas

14.00 – 14.45 Susitikimas su dėstytojais (II pakopa)

14.45 – 15.00 Pertraukėlė, techninis perėjimas

15.00 – 15.45 Studijų materialiųjų išteklių aptarimas: auditorijos, bibliotekos ir kita materialioji bazė, kurią nurodys ekspertai. Klausimai dėl studentų kursinių ir baigiamųjų darbų, baigiamųjų egzaminų medžiagos

Gegužės 13 d., penktadienis

09.00 – 09.15 Techninis prisijungimas prie vaizdo konferencijų platformos

09.15 – 10.00 Susitikimas su studentais (I pakopa)

10.00 – 10.15 Pertraukėlė, techninis perėjimas

10.15 – 11.00 Susitikimas su studentais (II pakopa)

11.00 – 11.15 Pertraukėlė, techninis perėjimas

11.15 – 12.15 Susitikimas su studijų krypties absolventais, socialiniais partneriais

12.15 – 12. 30 Pertraukėlė, techninis perėjimas

12. 30 – 12. 45 Supažindinimas su bendraisiais pastebėjimais vizito metu

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, kibernetines sukčiai per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 milijono eurų, t. y. daugiau nei du kartus didesnė suma palyginti su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kibernetiniai nusikaltėliai to pasiekė naudodami socialinės inžinerijos būdus: siuntinėdami apgaulingus el. laiškus ar žinutes, klastodami sąskaitas, skambindami ir apsimesdami pareigūnais ar investicinių bendrovių darbuotojais ir pan. Taip apgaule patikėję asmenys patenka į kibernetinių sukčių parengtas finansines schemas ir patiria nemažai finansinių nuostolių.

 „Siekiant užkirsti kelią galimoms apgaulėms kibernetinėje srityje, būtina didinti įvairių organizacijų darbuotojų bei piliečių sąmoningumą“, – sako viena iš CyberPhish“ projekto narių dr. Renata Danielienė.

Kas penktas tyrime dalyvavęs respondentas pateko į  kibernetinių sukčiautojų pinkles

Lietuvos Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) kartu su Europos Komisijos skaitmenine koalicija (angl. Digital Skills and Jobs Coalition) organizuotame dviejų dalių renginyje, skirtame aptarti skaitmeninių įgūdžių tobulinimo galimybes Lietuvos gyventojams, Europos Komisijos atstovai, kitų ES šalių, Lietuvos Nacionalinės skaitmeninės koalicijos nariai, atsakingų Lietuvos ministerijų vadovai, dalijosi patirtimi bei ieškojo geriausių būdų prisidėti prie pandemijos metu išryškėjusių iššūkių sprendimo ugdant Lietuvos visuomenės skaitmeninius gebėjimus.

Renginio metu vykusioje diskusijoje kalbėta apie kibernetinių įgūdžių ir žinių trūkumą bei iššūkius, dalintasi gerąja patirtimi. Vieną pavyzdį pristatė ir R. Danielienė – tai VU mokslininkų kartu su partneriais vykdomas projektas „CyberPhish“  bei atliktų tyrimo rezultatų apžvalga: „Mokslininkai yra nustatę veiksnius, kuriuos naudoja kibernetiniai nusikaltėliai, siekdami sau naudos. Vieni iš populiariausių – autoritetas, gąsdinimai ir simpatijos. Taigi, norėdami atsakyti į klausimą „Kodėl žmonės patenka į kibernetinių sukčių, kurie pasitelkia apgaulės metodus, pinkles?“, atlikome kelis mėnesius trukusį tyrimą. Jame dalyvavo daugiau nei 500 respondentų iš trijų šalių, atsakiusių į 40 klausimų apie sukčiavimo (angl. Phishing) atakas.

Atlikę tyrimą pamatėme, kad kas penktas apklausoje dalyvavęs asmuo yra nukentėjęs nuo sukčiavimo atakų. Išsiaiškinome ir tai, kad dažniausiai į tokias pinkles papuola smalsesni, skubantys, išsiblaškę ar apie kibernetines atakas nežinantys asmenys“, – pasakoja R. Danielienė.

Kibernetiniam saugumui skiriama per mažai dėmesio

Kibernetinės atakos asmenims ir organizacijoms paprastai sukelia finansinių nuostolių ar kitokios žalos. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad šias pasekmes dalis atsakiusių vertina skeptiškai, ir nemano, kad patekus į sukčiavimo pinkles įvyksta asmeninės ar verslo informacijos ir lėšų vagystės, o didžioji dalis apklaustųjų mano, kad intelektinės nuosavybės praradimo tikimybė yra nedidelė. Vis dėlto, pasak R. Danielienės, pastaruoju metu vykstančios kibernetinės atakos ir incidentai rodo, kad organizacijos patiria nuostolių, o kartais tie nuostoliai yra gana didžiuliai.

Atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad nors oficialiai 74 proc. respondentų niekada nedalyvavo jokiuose kibernetinio saugumo mokymuose, seminaruose ar studijose, daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) šia tema domėjosi savarankiškai (skaitė straipsnį, žiūrėjo vaizdo įrašus ir pan.) ir yra motyvuoti sužinoti daugiau.

R. Danielienė sako, kad šie rezultatai reiškia gana didelį susidomėjimą kibernetinio saugumo tema, nes žmonės turi motyvacijos patys gilinti savo žinias bei įgūdžius, tačiau ši sritis turėtų susilaukti dar daugiau dėmesio – tyrimas taip pat atskleidė, kad maždaug viena trečioji atsakiusiųjų tik kartais geba įvertinti galimas pasekmes ir padaryti tinkamas išvadas.

Prevencijos galimybės

Pasak kibernetinio saugumo specialistės, atlikto tyrimo rezultatai bus panaudoti rengiant mokymosi medžiagą, žinių vertinimo ir scenarijų priemones, skirtas asmenims, siekiantiems įgyti su kibernetiniu saugumu ir kritiniu mąstymu susijusių žinių ir norintiems atpažinti sukčiavimo išpuolius: „Naudodamasis šiais rezultatais, projekto konsorciumas tikisi išplėsti vartotojų kompetencijas ir padėti jiems apsisaugoti nuo sukčiavimo atakų, dažniau atpažinti kibernetines grėsmes, išmokti imtis tinkamų prevencijos priemonių bei tinkamai reaguoti įvykus tokiai atakai.“

Organizacijos, pasak dr. R. Danielienės, nukentėjusios nuo kibernetinių atakų, patiria ne tik finansinių nuotolių, bet praranda ir reputaciją; tokie išpuoliai taip pat gali sukelti įstatymų ar norminių aktų pažeidimų; „Todėl, tokiems iššūkiams derėtų ruoštis iš anksto“, – pabrėžia ji ir teigia, kad įmonės turėtų skirti atitinkamą biudžetą kibernetinio saugumo prevencijos priemonėms.

Kauno fakultete veikianti kibernetinio saugumo darbo grupė nuolat inicijuoja veiklas, padedančias privačiam ir viešam sektoriui išspręsti įvairias su kibernetiniu sukčiavimu susijusias problemas. Viena iš grupės krypčių – organizacijų pasirengimo kibernetinėms atakoms tyrimas, kurio metu organizacijoms parengiami sukčiavimo atakų scenarijai, atliekamos atakų imitacijos, stebima, kaip organizacija elgiasi atakų metu.

„Žinoma, prieš įsipareigojant šiai veiklai, pasirašoma sutartis su organizacija. Po kibernetinio užpuolimo kibernetinio saugumo darbo grupė siūlo vienos ar dviejų dienų mokymus organizacijos darbuotojams apie socialinę inžineriją, sukčiavimą, kitus kibernetinių atakų metodus ir pateikia informaciją, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų sumažinta sukčiavimo rizika, ar jų apskritai išvengta“, – pasakoja dr. R. Danielienė.

Pasak pašnekovės, kibernetinio saugumo problemos – kasdienis ir vis didėjantis iššūkis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir vienintelis būdas spręsti su tuo susijusias problemas yra tobulinti kompetenciją kibernetinio saugumo srityje bei ieškoti techninių priemonių, padėsiančių apsaugoti viešojo ir privataus sektoriaus duomenis.

 „Išgyvena ne patys stipriausi pasaulyje, o tie, kurie sugeba prisitaikyti prie pokyčių, vykstančių šiandieniniame pasaulyje. Todėl, norėdami išgyventi 4-osios revoliucijos amžiuje, turite būti pasirengę kovoti su įvairiais iššūkiais ir nuolat atnaujinti savo įgūdžius bei žinias“, – įsitikinusi R. Danielienė.

„Mokslo ir pažinimo kelias – tai nuolat vykstantys eksperimentai ir bandymai atsakyti į įvairius klausimus“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto lektorius, FinTech ekspertas, partnerystės profesorius dr. Darius Dilijonas. Pasak profesoriaus, šie eksperimentai vyksta sklandžiau, kai sukuriamas glaudus santykis tarp dėstytojo ir studentų, skatinamos diskusijos ir autonomija, o dėstytojas geba komunikuoti ir neformaliai, demonstruoti lyderystę, meistriškumą ir tikslingumą.

Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?

Dėstytojas jokiu būdu negali apsiriboti tik formaliu bendravimu, nes be kai kurių neformalių dalykų, pavyzdžiui, žmogiško ryšio ir supratimo, studijų procesas tiesiog būtų nekokybiškas. Dėstytojas turi gebėti paklausti studentų, kaip jie jaučiasi, ar suprato, kas jiems pasakojama, ar suteikta informacija yra reikšminga, taip pat svarbu suprasti studentams kylančias problemas ir kalbėti jiems suprantama kalba.

SKAITYTI PLAČIAU: https://www.vu.lt/atverkpasauliklausimais

Gegužės 06–07 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija “Dialect Translation in Multimedia”. Nuo 2002 m. skirtinguose Europos universitetuose vykstantis renginys pirmąkart organizuotas Lietuvos mokslininkų ir pirmąkart vyko nuotoliniu būdu. Aštuntąją „Dialektų vertimas multimedijoje“ konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF)  Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto (KLVSI) mokslininkai.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė D. Satkauskaitė prisiminė, kaip organizuojant septintąją MMDT konferenciją buvo įsitraukta į mokslinę ir organizacinę veiklą: „Septintosios MMDT konferencijos pagrindinis organizatorius doc. dr.  Klaus Geyer dar 2017 m. rudenį parašė laišką ir pakvietė  prisijungti prie mokslinio komiteto ir padėti organizuoti konferenciją, atrinkti pranešėjus sudaryti programą. O jau per pačią konferenciją Pietų Danijos universitete Odensės mieste vienos kavos pertraukėlės metu pasiūlė organizuoti aštuntąją konferenciją VU Kauno fakultete“. „Jūs juk atliekate tiek įvairiausių tyrimų, susijusių su vertimu įvairiose medijose, be to, vykdote audiovizualinio vertimo studijas ir bakalauro, ir magistro lygmeniu, tikrai turite pakankamai įdirbio organizuoti konferenciją, skirtą kalbinių variantų vertimo įvairiose medijose klausimams“, –  motyvavo doc. dr. Klaus Geyer. 

Konferencija Kaune buvo suplanuota 2020 m. gegužę, tačiau dėl pandemijos ją teko nukelti. Vietinio organizacinio komiteto nariai (prof. dr. D. Satkauskaitė, doc. dr. S. Biržietienė, doc. dr. R. Kudirka, doc. dr. L. Niedzviegienė, jaun. asist. L. Abraitienė ir asist. dr. J. Astrauskienė) vylėsi, kad 2021 m. situacija bus palankesnė pasikviesti pranešėjus atvykti į VU KnF. Deja, planus teko keisti dar kartą ir gana skubiai persiorientuoti į virtualios konferencijos modelį. 

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – į nuotolinę konferenciją užsiregistravo naujų pranešėjų iš tokių tolimų šalių kaip Kolumbija ar Australija. Kažin, ar jų būtume sulaukę, jei konferencija būtų vykusi tradiciškai. Iš viso MMDT8 pranešimus skaitė dialektologai, audiovizualinio vertimo ir medijų tyrėjai iš 12 šalių, aktyviausiai dalyvavo italai, lenkai ir ukrainiečiai. 

 Pirmą konferencijos dieną plenarinius pranešimus skaitė Tartu universiteto (University of Tartu, Estija) profesorius dr. Luc van Doorslaer ir Lodzės universiteto (University of Łódź, Lenkija) profesorius dr. Łukasz Bogucki. Prof. dr. Luc van Doorslaer savo pranešime kalbėjo apie transmedialumo ir tarpdalykiškumo iššūkius. O prof. Łukasz Bogucki pristatė klausytojams relevantiškumo teoriją ir jos taikymą subtitruose. Antrąją konferencijos dieną plenarinės pranešėjos profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė ir profesorė dr. Daiva Aliūkaitė lietuvių tarmių pavyzdžiu atskleidė, kaip kalbos variantiškumo prasmę kuria paprastasis kalbos bendruomenės narys bei kaip šis matymas skiriasi nuo tarmių tyrėjo perspektyvos. 

Anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis pranešimus skaitę mokslininkai pasidalijo įžvalgomis apie įvairius vertimo aspektus: nuo tradicinio rašytinio teksto (knygų) iki multimodalaus vertimo ypatumų. Analizuoti  filmų, spektaklių, operos, socialinių tinklų kalbos variantai ir jų vertimo problemos. Pranešėjai gilinosi į dubliavimo, užklotinio vertimo, subtitravimo, taip pat ir pritaikymo aklųjų ir kurčiųjų bendruomenėms būdus. 

Nors konferencija ir nuotolinė, konferencijos dalyviai turėjo galimybę virtualiai susipažinti su Lietuvos liaudies buities muziejumi, jo eksponatais, išgirsti tradicinės lietuvių liaudies muzikos bei susipažinti su kai kuriais papročiais. Kavos pertraukėles paįvairino organizatorių vaikų atliekami muzikos kūriniai bei žaisminga „Kahoot“ viktorina apie Lietuvą ir vykstančią konferenciją. 

Konferencijos dalyviams didelį įspūdį paliko puikiai organizuotas renginys ir įkvepiantys pranešimai. Kaip teigė Andrii Kozachuk, pranešimą “Translation of Song Lyrics from Lithuanian into Ukrainian: System of Transformations” pristatęs svečias iš Ukrainos: “I liked everything”.

Renginio koordinatorė Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė dėkojo savo puikiai komandai: už jų entuziazmą, kūrybiškas idėjas, operatyvų ir darnų darbą. „Sulaukėme tikrai daug teigiamų atsiliepimų iš dalyvių. Kai kurie sakėsi pirmąkart dalyvavę nuotolinėje konferencijoje ir turėję abejonių, kaip viskas pavyks, tačiau buvo labai maloniai nustebinti. Kiti pabrėžė, kokie įvairūs, įdomūs ir įkvepiantys buvo pranešimai. Teigiamai įvertinta ir kalbų įvairovė, kultūrinė programa ir organizatorių malonūs siurprizai per kavos pertraukėles. Pirmą kartą virtualiai vykusios konferencijos organizatoriai džiaugiasi sklandžia renginio eiga, įtraukiančiais ir informatyviais pranešimais ir galimybe bendradarbiauti su tyrėjais iš kitų šalių. Organizatoriai tiki, kad tokie renginiai skatina naujausių tyrimų sklaidą bei stiprina tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą.