Aktualijos

2021 m. kovo 8–21 dienomis vyko tradicinis moksleivių jaunųjų bendrovių (JB) programos „AcceleratorX“ Kauno regiono eXpo mugės renginys, skirtas moksleivių verslumui skatinti. Renginyje dalyvavo 5–12 klasių moksleiviai iš 12 mokyklų, o dalyvių verslo idėjas vertino Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus ir Kauno organizacijų atstovai.

Pirmąją savaitę moksleiviai susipažino su el. prekyba ir skaitmeninės rinkodaros pagrindais, atliko praktines užduotis ir turėjo galimybę pasikonsultuoti su verslo mentoriais. O antrąją savaitę pradėjo prekybą internete ir varžėsi dėl daugiausia pardavimų padariusios ir geriausią el. prekybos sprendimą sukūrusios jaunosios bendrovės vardo.

Vienas iš renginio partnerių yra Vilniaus universiteto Kauno fakultetas (VU KnF). Šiemet renginyje dalyvavo fakulteto atstovė, Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentė ir komisijos pirmininkė dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė, kuri įteikė „Lietuviškiausios verslo idėjos“ apdovanojimą S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos jaunosios bendrovės „(Ne)Žinau“ nariams: moksleiviams – Aridui Černeckiui, Adui Daruliui, Lukui Visockiui, Mantui Žemaičiui ir jų mokytojoms – Editai Kudrašovienei ir Ingai Kublickienei.

Apdovanojimą pelnęs žaidimas, pasak laimėjusiųjų, – tai „Literatūrinė kelionė“, kuri žadina smalsumą, norą improvizuoti, o taip pat sumažina baimę klysti bei skatina pirmauti ir laimėti.

„Lietuviškiausios verslo idėjos autoriai sukūrė aiškų verslo modelį ir sprendė ypač aktualią problemą – pasiruošimą egzaminams mokykloje. Moksleiviai sukūrė realų, o ne elektroninį žaidimą, padedantį pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. Labai džiugu, kad šis žaidimas gali būti labai gera tiek bendravimo, tiek mokymosi priemonė“, – įspūdžiais dalijasi fakulteto atstovė dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė ir džiaugiasi, kad su moksleiviais buvo aptarta galimybė plėsti rinką, t. y. žaidimą siūlyti ne tik mokytojams, abiturientams, bet ir visiems, kurie siekia iš naujo pažinti unikalią lietuvių kalbą.

2020 m. Lietuvos mokslų akademijos premija (LMA) už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta VU KnF magistrėms Dovilei Peseckienei ir Indrei Višinskaitei. Meno vadybos magistrei Dovilei Peseckienei premija skirta už mokslo darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (darbo vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė). Audiovizualinio vertimo magistrei Indrei Višinskaitei premija įteikta už baigiamąjį darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ / Deconstruction as a Form of Soviet Dissent in Grigori Kozintsev's Screen Version of William Shakespeare's "Hamlet": From Adaptation to Translation (darbo vadovė prof. dr. Jadvyga Krūminienė).

D. Peseckienės moksliniame darbe „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ analizuota vizualaus meno auditorijų elgsena, poreikiai ir lūkesčiai. Magistrė nagrinėjo Lietuvos ir pasaulio kultūros sektoriaus dokumentus, atliko kiekybinį vartotojų tyrimą bei kalbino šalies vizualaus meno ekspertus. Surinkti duomenys padėjo sukurti auditorijos plėtros strategiją Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijai.

Kauno fakulteto magistro studijų programos Meno vadyba absolventė darbo temą pasirinkto neatsitiktinai – jau daugiau nei dešimt metų ji dirba menotyrininke ir kultūros vadybininke, tad žino, su kokiomis problemomis susiduria vizualaus meno institucijos Lietuvoje. Tiesa, pats tyrimas kėlė tam tikrų iššūkių. Jį buvo numatyta atlikti vasarą, todėl, pasak pašnekovės, buvo sunku pasiekti respondentus. Tačiau tikina, kad viskas įmanoma, tik reikia skirti daugiau laiko ir energijos.

Absolventės D. Peseckienės sėkme džiaugiasi ir jos mokslinio darbo vadovė profesorė V. Jurėnienė: „Tai labai motyvuota, linkusi į mokslą, smalsi, kritiška, reikli sau ir kitiems studentė, kaip ir kitos LMA premijų laureatės, gavusios apdovanojimus,
 t. y. Kristina Dapkutė ir Eglė Dmukauskaitė“. Profesorė priduria, kad, siekiant aukščiausio įvertinimo, „reikia suprasti, kad kelias į Olimpo kalną nėra greitas ir trumpas.
Tai rezultatas kruopštaus ir nuoseklaus darbo, kuris susideda iš baigiamojo darbo įvertinimo universitete, pristatymo Lietuvos mokslų akademijos ekspertų taryboje ir dar vieno ekspertų vertinimo. Ekspertai vertina ne tik darbą, bet ir visus kitus pretendento padarytus darbus, t. y. konferencijų ir paskelbtų straipsnių kokybę, būsimų ateities planų realumą bei perspektyvas tęsti temą. Ir tik vėliau priimamas galutinis LMA ekspertų sprendimas.“

Kitos LMA premijos laureatės, magistro studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės mokslinis darbas įvertintas už originalumą ir tyrimo tarpdalykiškumą, t. y. už gebėjimą apjungti literatūrinio ir audiovizualinio vertimo, kino istorijos, filosofijos ir politikos mokslų sritis: akcentuota, kad tokios kompleksinės prieigos darbai retai vykdomi Lietuvoje, jie labiau būdingi JAV tyrėjams.

Šiame moksliniame darbe I. Višinskaitė nagrinėjo sovietmečio teatro ir kino režisieriaus Grigorijaus Kozincevo kinematografinę Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“ versiją. „Pasitelkusi Jacques Derrida dekonstrukcijos prieigą, siekiau atskleisti, kokiu būdu, pritaikius literatūrinį vertimą kino adaptacijai, Renesanso laikų pjesė paverčiama XX amžiaus antisovietinio pasipriešinimo įrankiu ir kaip, pasitelkus subtitravimą kaip audiovizualinio vertimo modą, rezistencinis elementas neutralizuojamas, cituojant originalų Šekspyro tekstą vietoje pranešimų, užkoduotų filmo dialogo eilutėse. Tyrimą sudarė kelios dalys: nagrinėjau „Hamleto“ vertimą į rusų kalbą, atliktą rusų poeto Boriso Pasternako, šio literatūrinio vertimo adaptaciją į kino kalbą Grigorijaus Kozincevo filme ir sovietinio filmo audiovizualinį vertimą į anglų kalbą tikslinei užsienio auditorijai“, – apie tyrimo eigą pasakoja darbo autorė. Absolventė teigia, kad savo darbu siekė parodyti, kaip vertimas gali daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams, ir tokiu būdu jį aktualizuoti.

„Didžiausias iššūkis buvo Jacques Derrida filosofijos nagrinėjimas ir jos pritaikymas tyrimui. Dekonstrukcijos prieiga nagrinėjant audiovizualinį vertimą gali atrodyti netikėta, bet juk J. Derrida kalbėjo apie tekstus, o tekstas gali būti ir literatūrinė pjesė, ir filmas, kaip semiotinis vertimas į kitą meninę kalbą. Analizuojant medžiagą netikėčiausia buvo atrasti tai, kad, dėl pakitusio konteksto, vertimas yra laikytinas visiškai nauju tekstu“, – teigia LMA jaunųjų mokslininkų konkurso premijos laureatė I. Višinskaitė.

Magistrės apdovanojimu džiaugiasi jos mokslinė vadovė profesorė J. Krūminienė ir informuoja, kad tai jau antras jos vadovaujamos studentės mokslinis darbas, laimėjęs LMA jaunųjų mokslininkų konkursą. Apdovanojimą yra pelniusi Kauno fakulteto asist. dr., tuomet dar tik magistrė, Jurgita Astrauskienė.

„Indrę, kaip jaunąją mokslininkę, užsiauginau. Studijuojant pirmosios pakopos Audiovizualinio vertimo programoje, jai teko rašyti du baigiamuosius darbus – iš anglų filologijos ir audiovizualinio vertimo. Pastarasis tyrimas išaugo į mokslinį straipsnį. Dviejų darbų rašymas atėmė daug jėgų, nusikėlė magistro studijos. Labai apsidžiaugiau, kai Indrė apsisprendė jas tęsti, – taip atsirado galimybė premijuotam moksliniam darbui sukurti“, – prisimena profesorė J. Krūminienė.

Sveikiname Kauno fakulteto absolventes bei jų mokslines vadoves ir linkime sėkmės kitose veiklose!

Apie apdovanojimus pelniusius Kauno fakulteto studenčių darbus daugiau skaitykite:
VU Kauno fakulteto 2019 metų absolventams įteikti Vilniaus universiteto diplomai (2019 m.)
LMA ir VLKK apdovanojimai – 2019 m. VU Kauno fakulteto absolventėms! (2019 m.)
Garbingas įvertinimas – jaunosioms fakulteto mokslininkėms (2014 m.)

2021 m. kovo 9 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Audiovizualinis vertimas studijų programos dėstytojos prof. dr. Danguolė Satkauskaitė ir asist. dr. Jurgita Astrauskienė prisijungė prie Europos Komisijos (EK) atstovo Lietuvoje dr. Egidijaus Zaikausko organizuoto pamokų ciklo, skirto vertimo profesijai populiarinti. Vertimo specialistai vedė nuotolines pamokas gimnazistams bei mokytojams.

Europos Komisijos Lietuvoje atstovas dr. E Zaikauskas 2021 m. sausio–kovo mėn. organizavo keturių paskaitų ciklą, kuriame dalyviai iš 19 gimnazijų susipažino su vertėjo profesija (pamoką vedė E. Zaikauskas); dalykiniu vertimu ir vertimo technologijomis (KTU D. Maumevičienė); literatūros vertimu ir kultūriniu kontekstu (VU FIF A. Zolubienė) ir audiovizualiniu vertimu (VU KnF D. Satkauskaitė, J. Astrauskienė).

Norintys dalyvauti pamokose pirmiausia turėjo atlikti namų darbus. O tie, kurie išklausė visą kursą (dalyvavo visose 4 pamokose) gavo vertimo kurso baigimo pažymėjimus. Kaip teigia mokymų iniciatorius dr. E. Zaikauskas, baigimo pažymėjimai išsiųsti 195 gimnazistams, o padėkos raštus už organizacinį darbą gavo 19-os mokyklų atstovai.

Po pamokų ciklo dalyviai buvo pakviesti įvertinti mokymų ciklą ir įvardyti labiausiai patikusią pamoką. Daugiausia balų surinko audiovizualinio vertimo pamoka, antroje vietoje – literatūros vertimo ir kultūrinis konteksto pamoka.

Audiovizualinio vertimo pamokos populiarumu džiaugiasi ir VU Kauno fakulteto dėstytojos prof. dr. D. Satkauskaitė bei asist. dr. J. Astrauskienė. Jos pasidalijo mintimis apie tai, kokių žinių suteikė net 250 pamokos dalyvių.

Prof. dr. D. Satkauskaitė pasakojo, kad vertimo pamokos metu gimnazistai buvo supažindinti su audiovizualinių kūrinių ypatumais ir rūšimis; pagrindiniais audiovizualinio vertimo būdais (subtitravimu, dubliavimu, užklotiniu vertimu, surtitravimu). Taip pas sužinojo apie filmų, spektaklių ir kitų kūrinių pritaikymą akliesiems ir silpnaregiams bei kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.Pasak asist. dr. J. Astrauskienės, antroje pamokos dalyje buvo aptarta namų užduotis, kurią atliko 19 gimnazijų. Audiovizualinio vertimo pamokai dalyviai vertė animacinio filmo dainą dubliažui (analizavo veikėjų „lūpų“ judesius ir bandė atkreipti dėmesį į tai, kas vaizduojama dainos metu). Taip pat turėjo aprašyti vertimo procesą, t. y. pasidalyti įžvalgomis apie tai, kaip sekėsi versti, su kokiais sunkumais susidūrė. „Gimnazistams užduotis pasirodė smagi ir įdomi, tačiau tuo pačiu ir sudėtinga bei reikalaujanti kūrybiškumo. Mokiniai tikrai stengėsi atlikti užduotį pagal reikalavimus, todėl kiekviename vertime buvo galima rasti puikių dainos perteikimo variantų, tačiau geriausiai vertimą atliko Prienų r. Veiverių „Tomo Žilinsko“ gimnazistas Gvidas Padaigis (mokytoja Evila Maksvytytė)“, – įspūdžiais dalijasi asist. dr. J. Astrauskienė.

Vertimo pamoka džiaugėsi ir moksleivė iš „Saulės“ privačios gimnazijos: „Man vertimo kursai labai patiko. Galėjau išbandyti kažką naujo, pamąstyti, ar nenorėčiau pati studijuoti šioje srityje po gimnazijos baigimo. Šie kursai buvo puikus šansas praplėsti anglų kalbos, literatūros žinias bei geriau suprasti dainų tekstus. Džiaugiuosi ir esu dėkinga už tokią galimybę!”

Anot apklausos, visi vertimo pamokose dalyvavę mokytojai šį vertimo kursą rekomenduotų kitoms gimnazijoms. Todėl, pasak E. Zaikausko, planuojama perengti savarankiško mokymo vertimo kursą mokytojams, kurie vertimą norėtų įtraukti į savo kalbos pamokas. Be to, gausus moksleivių susidomėjimas pamoka leidžia manyti, kad rudenį toks mokymų kursas bus pakartotas.

Konkurencinį pranašumą siekiančios įgyti įmonės žino, kad reikiamus įgūdžius įgijęs aukščiausios grandies profesionalas (turintis teorinių žinių pagrindą ir sukaupęs praktinės patirties) sieks visos organizacijos sėkmės, todėl nuolat ieško savo srities ekspertų. Labiausiai vertinamos šią poziciją užimančio asmens kompetencijos yra siejamos su gebėjimu kritiškai vertinti pateiktą informaciją, argumentuoti siūlomų sprendimų taikymo būtinybę bei prisiimti atsakomybę už su tais sprendimais susijusius padarinius. Dar geriau, jei tokių gebėjimų turi jaunas asmuo.

Tokių reikalingų įgūdžių įgyja VU Kauno fakulteto (KnF) Marketingo ir pardavimų vadybos studijų programos studentai. Kaip teigia Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius ir atnaujintos minėtos studijų programos dėstytojas dr. Giedrius Romeika, „jau ne vienerius metus matyti tam tikra tendencija – bent trys magistro studijas pradėję universitete studentai pakeičia savo darbą į aukštesnes pareigas, kurios susijusios su pardavimais ir rinkodara. Taigi Marketingo ir pardavimų vadybos studijų programa, pirmiausia, skirta aukštesniosios ir vidutinės grandies verslo įmonių vadovams rengti.“

Studijų programos pritaikomos pagal rinkos tendencijas

Pasak studijų programos dėstytojo dr. Giedriaus Romeikos, Kauno fakultete nuo 1997 metų veikiančią atnaujintą studijų programą pasirinkę studentai supažindinami ne tik su teorija, bet ir su praktika, t. y. šiuo metu rinkoje bei versle nuolat vykstančiais pokyčiais. Taigi ir minėta studijų programa orientuota į absolventų parengimą darbo rinkai, be to, studijų metu suteikiami pagrindai norintiems tęsti studijas doktorantūroje ar siejantiems ateitį su akademine veikla.

Analizuodami rinką pastebėjome, kad daugumos mažų ir vidutinių įmonių, taip pat ir dalies didelių įmonių, rinkodaros ir pardavimų procesas yra labai glaudžiai susiję. Tokiose įmonėse dominuoja specialistai, kurie užima rinkodaros ir pardavimų vadovų, rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovų ar viceprezidento rinkodarai ir pardavimams pareigas. Taigi siekdami prisitaikyti prie šių tendencijų, Kauno fakultete atitinkamai atnaujinome ir studijų programą, skirtą šiems specialistams rengti. Minėtos studijų programos dėstytojų siekis, tai organizacinių, koordinavimo, analitinių žinių turintys specialistai, kurie studijų metu įgytas rinkodaros žinias gebės pritaikyti versle.

Teorinių ir praktinių įgūdžių turintys aukštos kvalifikacijos specialistai

Šiuolaikinis marketingo specialistas turi žinoti ne tik, kaip pristatyti savo produktą rinkai, kaip išsiaiškinti klientų poreikius, sudaryti jo kainodarą, pritraukti klientą naudojant įvairias jam adaptuotas technikas, bet ir jį išlaikyti ištikimu klientu bei kurti įmonės prekinio ženklo vertę.

„VU Kauno fakultete ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie arba dirba sau, arba tą patį darbą organizuoja įmonėje. Todėl vienareikšmiškai studijų metu įgytos žinios, gebėjimas dirbti savarankiškai, organizuoti, pamatuoti, pasverti ir priimti atsakingus sprendimus yra vertinamos kiekvienoje įmonėje bei padeda užimti vadovaujančias pareigas, o tuo pačiu, gauti ir didesnes pajamas. Mes vystome tas funkcijas, kurios vienodai svarbios tiek savame versle, tiek užimant atsakingas organizacines pareigas organizacijoje“, – sako dr. G. Romeika.

Pasak pašnekovo, studentams svarbu suprasti, kad teorinės žinios gali prisidėti prie jų pačių praktinės veiklos kokybės ir efektyvumo didinimo. „Mes neruošiame specialistų tik prekybinėms įmonėms, o rengiame specialistus ir kuriame teorines žinias visoms organizacijoms, kurioms yra aktualus pardavimo procesas“, – akcentuoja dėstytojas ir teigia, kad šią studijų programą renkasi ir kitų aukštųjų mokyklų, kitų studijų programų, tokių kaip filosofijos, medicinos ar informatikos, studentai, kadangi marketingo žinios ir įgūdžiai yra reikalingi visose srityse.“ Pasak dėstytojo, tokie surinkti duomenys leidžia teigti, kad rinkodara ir pardavimai yra universalūs procesai, kurie yra vienodai svarbūs visoms ūkio srityse veikiančioms įmonėms.

„Kauno fakultete studentų grupės komplektuojame taip, kad būtų galima skirti dėmesio kiekvienam studentui, nes mūsų tikslas yra paruošti rinkodaros srities specialistus ir suteikti kokybišką magistro kvalifikacinį laipsnį“, – teigia dėstytojas.

Versle lyderiais tampa socialiai atsakingi asmenys

Šiuolaikinis verslas orientuojasi ne tik į tai, kaip padidinti pardavimus, išsiskirti rinkoje, bet ir kaip tapti socialiai atsakinga organizacija, kurioje dėmesys skiriamas tvarumui užtikrinti, o organizacijoje dirbantys žmonės patys inicijuotų su aplinkos apsauga susijusius sprendimus. Todėl, anot dr. G. Romeikos, ir ši magistro programa sudaryta taip, kad būtų ugdomi socialiai atsakingi vadovaujamąjį darbą dirbsiantys specialistai, kurie savo sprendimais darys įtaką tiek savo, tiek bet kuriai organizacijai, kurioje įsidarbins ateityje. Apie tvarumą ir socialiai atsakingą elgesį studentai supažindinami Transnacionalinių korporacijų socialinės atsakomybės, Verslo psichologijos ir įvaizdžio vadybos ar Tarptautinio žmogiškųjų išteklių valdymo paskaitų metu.

Dr. G. Romeika akcentuoja, kad, kiekvienoje sėkmingai veiklą vykdančioje organizacijoje reikalingi kritiškai mąstantys ir savo nuomonę gebantys pagrįsti darbuotojai. Todėl dėstytojai itin daug dėmesio skiria studento kompetencijoms, susijusiomis su argumentuotu sprendimų priėmimu organizacijose, ugdyti. Baigiamajame darbe studentai atlieka dvigubą (t. y. kiekybinį ir kokybinį) tyrimą, tam kad galėtų argumentuotai ir maksimaliai teisingai priimti sprendimus būsimame darbe.“

Magistro studijas pasirinkę studentai – tarptautinių projektų dalyviai

Marketingo technologijų ir pardavimų vadybos studijų programos magistrantai rinkodaros ir pardavimų srities žinias gilina dalyvaudami nacionaliniuose ir tarptautinio lygio projektuose. Vienas iš pavyzdžių, pasak dr. G. Romeikos, šiuo metu koordinuojamas FuseIT (Marketingo ir IKT kompetencijų gairės) projektas remiamas pagal Erasmus+ programą.

„Studentai buvo įtraukti į „FuseIT“ produktų kūrimą, t. y. pateikė savo nuomonę apie kompetencijas, reikalingas rinkodaros specialistui, ypač skaitmenines kompetencijas, reikalingas rinkodaros ir pardavimų specialistui, buvo atsižvelgiama į jų nuomonę kuriant projekto intelektinius produktus“, – sako dr. G. Romeika.

Galimybę sudalyvauti tarptautinio lygio projektuose turi Internetinio marketingo ir technologijų modulį pasirinkę studentai. Minėtam moduliui dėsto verifikuoto profesoriaus statusą turinti VU KnF prof. dr. Dalia Krikščiūnienė. Profesorės dėka VU KnF magistrantams suteikta galimybė dalyvauti pasaulinio lygio Google inicijuotame konkurse, integruotis į pasaulio studentų veiklas bei įgyti patirties dirbant su Google technologijomis, kurias privalo išmanyti kiekvienas rinkodaros specialistas.

„Magistrantai susipažįsta su skaitmeninio marketingo „madų diktatoriaus“ – Google technologijomis ir įgyja internetinės analitikos Google Analytics bei skaitmeninės internetinės reklamos Google Ads sertifikatus“, – sako prof. dr. Dalia Krikščiūnienė. Profesorė atskleidžia, „kad semestro metu studentai įtraukiami į praktinius internetinės analitikos projektus, o, susibūrę į komandas, dalyvauja tarptautiniame projekte – Google Ad Grants Online Marketing Challenge (OMC).”

Dėstytojos manymu, tai vienas iš pavyzdžių, kurie rodo, jog jau universitete teorines žinias praktikoje pritaikantys magistrantai įgyja pranašumą darbo rinkoje.
Dr. G. Romeika atkreipia dėmesį, kad tiek Internetinis marketingas ir technologijos, tiek Intelektualios sistemos finansų rinkose, ar Inovacijų vadyboje yra integruoti į Marketingo ir pardavimų vadybos magistro studijų programą.

Lūkesčiai ir realybė studijuojant Marketingo ir pardavimų vadybą

Kalbėdamas apie mokymosi procesą vienintelėje „klasikinėje“ du metus trunkančioje Vilniaus universiteto Rinkodaros programų grupės studijų programoje, dr. G. Romeika pabrėžia ir tai, ko studijų proceso metu nereikėtų tikėtis: „išmokti atmintinai ar pažodžiui atkartoti atsakymą į pateiktą klausimą, nes vienintelio teisingo atsakymo ir nėra. Studijų metu yra vertinamas studentų gebėjimas rasti, parodyti ir pritaikyti teorines žinias praktikoje.“

Be to, dr. G. Romeika pabrėžia, kad studijų metu užsibrėžiamas tikslas – parengti kritiškai mąstantį, išsilavinusį, savarankišką žmogų, kuriantį aukštą pridėtinę vertę įvairiose situacijose, asmenybę, o ne konkrečiai darbo vietai tinkantį specialistą.“

Kadangi magistrantūros studijose yra sudaromos nedidelės grupės, dėstytojai gali studentus geriau pažinti. Dr. G. Romeikos nuomone, šią studijų programą renkasi žinantys ko nori ir kryptingai to siekiantys. Kadangi dauguma studentų yra dirbantys (daugiausia dirba rinkodaros srityje, jie vertina savo išteklius ir laiką, todėl nešvaisto jo veltui, patys inicijuoja bendravimą su dėstytojais, dirba produktyviai.

Dar vienas dalykas, kuriuo džiaugiasi ir didžiuojasi dėstytojai, pasak dr. G. Romeikos, kad teorinės žinios padeda spręsti naujausias problemas, skatina pasirinkti geriausius sprendimo būdus, padidina asmeninį darbo efektyvumą ir sutaupo daug išteklių organizacijoms, kuriose dirba studentai. O dėstytojams yra galimybė kurti naujas teorines žinias. „Todėl empirinė tiriamoji veikla – vienas iš programos sėkmės raktų. Šis dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas skatina nuolat praturtinti programą naujomis žiniomis“, – įsitikinęs dėstytojas.

Konkurencingoje verslo aplinkoje gali atsilaikyti tik tas verslas, kuriame pritaikomos naujausios tendencijos, o ir rinkodarą gerai išmanančių jaunų specialistų, gebančių kritiškai vertinti informaciją, greitai reaguoti bei spręsti problemas, ieško visi darbdaviai, todėl Kauno fakulteto dėstytojų ir studentų bendrystė padeda susirasti gerai apmokamą vadovaujamąjį darbą.

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorės dr. Virginijos Jurėnienės ir dokt. Ugnės Pavlovaitės iniciatyva, vasario 19 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus Universiteto (VU) ir VšĮ ,,Kauno bienalės“, atstovaujamos direktorės Neringos Kulik.

Ne pirmus metus puoselėjamų glaudžių ryšių tarp VU Kauno fakulteto Meno vadybos studentų, dėstytojų ir ,,Kauno bienalės“ atstovų tikslas – abipusis naudingas bendradarbiavimas, kuris stiprins aukštojo mokslo ir kultūros partnerystę, dalyvaujant įvairiose mokslo ir kultūros iniciatyvose bei pritaikant mokslo žinias kultūrai vystyti. Taip pat vykdant įvairias iniciatyvas, skatinančias kuo didesnę studijų atitiktį darbo rinkos poreikiams; organizuojant studentų praktikas, rengiant ir įgyvendinant įvairius šiuolaikinio meno projektus bei iniciatyvas.

2021m. lapkričio 12 d. – 2022 m. vasario 20 d. vyks 13-oji Kauno bienalė, kurios metu bus vykdoma edukacinė programa, skirta įvairioms amžiaus, interesų ir gebėjimų grupėms, prie kurios įgyvendinimo prisidės ir Meno vadybos studentai. Kiekvienais metais šiuolaikinio meno festivalio atstovai susitinka su Meno vadybos studijų programos studentais ir dėstytojais, kad pasidalytų įžvalgomis apie meną bei jo prieinamumą visuomenei. 

„Kartu su prof. V. Jurėniene džiaugiamės, kad ši ilgametė bendrystė tarp Meno vadybos programos studentų ir dėstytojų yra oficialiai įteisinta. Šis įvykis tik dar labiau paskatino bendrų, ambicingų iniciatyvų plėtrą, prisidedant prie vieno iš reikšmingiausių šiuolaikinio meno festivalių įgyvendinimo Kaune. Šiuolaikinio meno ir mokslo sintezė yra kūrybinis pagrindas, ant kurio formuojame mūsų pačių, miesto ar šalies identitetą. Tik ieškodami – surasime, tik pažindami – atrasime, ir tik kurdami – galėsime augti“, – teigia VU KnF dokt. Ugnė Pavlovaitė.

„Kauno bienalės“ direktorė Neringa Kulik pasidžiaugė jau kelis metus iš eilės rengiamais projektais su universiteto bendruomene bei galimybe ir toliau bendradarbiauti: ,,Labai džiaugiuosi, kad ši bendrystė tarp dviejų ryškių kultūros ir mokslo įstaigų suteiks galimybes kartu kurti ir dalyvauti įvairiose kultūros ir mokslo iniciatyvose bei rengti ir įgyvendinti bendrus projektus. Kauno bienalė prisidės prie Vilniaus universiteto bendruomenės įsitraukimo į kultūrines ir kūrybines veiklas, kviesdama dėstytojus ir studentus dalyvauti Kauno bienalės organizuojamuose renginiuose ir projektuose bei sudarydama sąlygas studentams atlikti praktiką ir pagilinti žinias kultūros ir meno srityse. Artimiausiu metu planuojame pasiūlyti įvairias galimybes VU bendruomenei įsitraukti į 13-osios Kauno bienalės bei „MagiC Carpets“ projektų veiklas.“