VU KnF mokslininkės Pietų Korėjoje: nustebino, kad veiklos principai labai panašūs į lietuviško teatro
Teatras daugeliui žmonių išlieka ypatinga pramoga, net neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, keičiančioms vartotojų įpročius ir kultūros paslaugų sektorių. Ši sritis dažnai laikoma prestižine ir reprezentuojančia šalį tarptautiniu mastu, o apie jos pripažinimą Lietuvoje daugiausia pasako itin greitai išperkami bilietai. Šiuolaikinio teatro tobulėjimas matuojamas ne tik kūrybine meistryste, bet ir siekiu diegti modernias priemones, kurios suartina kūrėjus, atlikėjus ir žiūrovus. Vis tik gausėjanti pasiūla ir galimybė rinktis kultūrines pramogas nepriklausomai nuo gyvenamos vietos (netgi internete!) verčia ir labiau rūpintis auditorijos įsitraukimu. Mokslininkai sutaria, kad šiuo metu tai vienas didžiausių iššūkių kultūros organizacijoms. Platesnės auditorijos įtraukimas į kultūros organizacijų veiklą taip pat yra vienas pagrindinių Europos komisijos prioritetų, aktualus Europos Sąjungos ir Lietuvos kultūros politikoje, tarpdisciplininiuose mokslininkų tyrimuose.
Auga poreikis veiksmus pagrįsti duomenimis
Pasak VU KnF socialinių mokslų daktarės Skaistės Jurėnės, auditorijos įsitraukimas padeda vartotojui geriau suprasti, įvertinti ir susisieti su organizacijos siūlomomis patirtimis, suteikia galimybę fiziškai, emociškai ir intelektualiai veikti. Tai sukuria sąlygas kultūros organizacijoms užtikrinti auditorijos narių lojalumą, pastangos auditorijos plėtrai pritraukia naujų lankytojų į kultūros organizaciją. Tokios veiklos aktualijos didina meno vadybininkų reikšmę rinkoje, skatina organizacijos veiklą pagrįsti strategijomis, tyrimais ir duomenimis, ne tik planuoti veiksmus, bet ir analizuoti rezultatus, jais remiantis priimti sprendimus.