Aktualijos

Pirmasis sekmadienis po šv. Velykų – Atvelykis – užbaigia didžiąją Velykų savaitę ir skelbia žemės darbų pradžią. Tai vaikams skirta šventė, todėl ji dar vadinama Vaikų Velykėlėmis. Šią dieną vaikai lankydavo krikšto tėvus ir rinkdavo margučius, suaugusieji užsukdavo pas artimuosius, kurių nespėjo aplankyti per Velykas, jaunimas žaidė žaidimus, supdavosi sūpuoklėse, ridendavo margučius, rinkdavo stipriausią kiaušinį, ragaudavo pyragus ir laukdavo Velykų Bobutės lauktuvių.

Balandžio 13 d. (šeštadienį) 11 val. folkloro ansamblis „Uosinta“ kviečia fakulteto bendruomenės šeimas – visus didelius ir mažus – į linksmybių pilną Velykėlių šventę Tarybos rūsyje. Ridensime margučius, žaisime liaudiškus žaidimus, šoksime, rungsimės, rinksime gražiausią margutį, ragausime Velykų Bobutės pyragą ir pavasariškai šėliosime. „Uosintos“ vadovė Auksuolė Šuliokienė ragina ateinant į šventę atsinešti daug spalvingų margučių ridenti.

Pravardės jų turėtojams ne visuomet kelia maloniausius jausmus, tačiau pravardžių kilmės tyrimai atskleidžia, kad taip dažniausiai siekiama apibūdinti žmogų pagal jo individualius bruožus. Neretai pravardės būna net reikšmingesnės nei vardai, nes atskleidžia asmens išskirtinumą, padeda atskirti bendravardžius ar bendrapavardžius. Pravardes tiriančios Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkės doc. Ilona Mickienė ir doc. Rita Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad jos gali būti net paveldimos ir egzistuoti ilgiau nei pats pravardės turėtojas.

Pravardę galima paveldėti

Pravardės laikomos specifine vardų klase, kuriama pačių kalbos vartotojų neoficialioje aplinkoje. Tradiciškai lietuvių pravardės buvo analizuojamos pagal regionus, daugiausia dėmesio kreipiant į įvairaus amžiaus kaimo gyventojų vartojamas pravardes. Todėl mokslininkės, tęsdamos susiklosčiusią pravardžių tyrimo tradiciją, išnagrinėjo per 780 pravardžių, surinktų Jurbarko apylinkėse, Veliuonos punkte (vienoje seniausių Lietuvos gyvenviečių), struktūros, semantikos ir metaforizacijos aspektais. Panaudojus miestelio mokyklos muziejuje saugomą medžiagą ir palyginus ją su dabar vartojamomis pravardėmis pastebėta, kad analizuotame krašte kai kurios pravardės yra paveldimos. „Jos teikiamos ne tik pagal tėvų̨, bet ir pagal senelių veiklą, pravardes, pavardes. Taip pravardės perduodamos iš kartos į kartą, todėl galima teigti, kad jos gyvuoja ilgiau, nei gyvena pats pravardės turėtojas“, – rašo doc. I. Mickienė ir doc. R. Baranauskienė tyrime „Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija“.

Šią savaitę Vilniuje apdovanoti praėjusių metų Lietuvos mokslo premijų laureatai. Viena jų – VU Kauno fakulteto Viešojo diskurso lingvistikos studijų programos magistrė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė. Jai skirta premija už mokslo darbą ,,Istoriniai Zanavykijos oikonimai: kaita ir daryba“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Mickienė). Rašydama šį darbą, recenzentės dr. Jurgitos Venckienės paraginta, Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė tapo Lietuvių kalbos instituto doktorante. Sveikiname VU KNF alumnę tapus LMA premijos laureate ir pasirinkus mokslininko kelią!

Tarpdiscipliniškumas atvėrė naujus horizontus

VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentė Ilona Mickienė pasakoja, kad Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė pati pasirinko temą susidomėjusi konkrečia teritorija, jos istorija ir vietų vardais. „Dėl ribotos magistro darbo apimties buvo pasirinkti ir tyrinėti tik sudurtiniai vietų vardai“, – aiškina I. Mickienė. Pasak jos, darbas ypatingas ir tuo, kad yra tarpdisciplininis – jame pateikiamas išsamus istorinis ir kultūrinis kontekstas. Tyrimui labai pasitarnavo studentės turimas istorijos bakalauro laipsnis – darbas su sudėtingais šaltiniais jai nebuvo per sunkus. „Istorinių onimų tyrimų studentai imasi retai, nes tai gana techniškai sudėtingas darbas, reikalaujantis ne tik gero lingvistinio pasirengimo, bet ir gebėjimo skaityti ne tik lietuvių, bet ir lotynų, slavų kalbomis užrašytus tekstus (dokumentus, bažnytinių knygų įrašus)“, – sako I. Mickienė apie 1922–1938 m. bažnytinių metrikų knygų rankraštinius šaltinius, pasirinktus tyrimui.

Kovo 19 d. Marketingo technologijų I kurso studentai dalyvavo tarptautinėse derybų pratybose su Bergeno universiteto studentais. Susitikimą moderavo Vienos universiteto dėstytoja dr. Miya Komori-Glatz. Atvejo analizės užduotį parengė Bergeno universiteto dėstytoja dr. Kaisa Sofia Pietikäinen ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja lekt. Lina Fedorčenkienė.

„Tokios derybos – simuliacinė atvejo analizės užduotis dalykinei anglų kalbai lavinti. Jų tikslas – įtikinti norvegus pagal licencijos sutartį gaminti lietuviškus varškės sūrelius ir siūlyti juos Norvegijos rinkai“,  – aiškina VU KNF atstovė L. Fedorčenkienė. Šis užsiėmimas tapo edukacinės iniciatyvos „Dalyko „Dalykinė anglų kalba“ (angl. English for Specific Purposes) atnaujinimas, įtraukiant į studentą orientuotas aktyvias veiklas ir tarptautinimo dimensiją“.

Pasak dėstytojos, studentams užduotis pasirodė įdomi ir naudinga. „Maloniai nustebino studentų pasirengimas – Lietuvos ir Norvegijos rinkos ištyrimas, puikios studentų anglų kalbos žinios ir pozityvumas derybų metu“, – pastebi ji.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia į Vaikų universiteto pavasario sesiją, vyksiančią balandžio ir gegužės mėnesių šeštadieniais Muitinės g. 8, Kaune.

Balandžio 6 ir 13 d. pradinių klasių moksleivius kviečiame į programą „Jaunasis atradėjas“, kurioje išsiaiškinsime, kaip mus randa reklamos ir kodėl kartais negalime nuo jų atitraukti akių, kodėl mūsų akys kartais nepamato to, kas prieš mus. Išbandysime akių sekimo prietaisą, vaikai susipažins su lietuvių kalbos ONIMŲ šeimynėle, sužinos, kiek šiandien pasaulyje yra kalbų, kaip kalba gimsta ir kada ji miršta, kas yra kalbų medis, koks žodis lietuvių kalboje yra trumpiausias ir ilgiausias. Išsiaiškinsime, kokia kalba kalbėtume su ateiviais. Užsiėmimus ves studijų programos „Audiovizualinis vertimas“ dėstytoja doc. dr. Jurgita Kerevičienė, programos „Lietuvių filologija ir reklama“ dėstytoja doc. dr. Eglė Gabrėnaitė ir programų „Marketingas ir pardavimų vadyba“ bei „Ekonomika ir vadyba“ dėstytojas asist. dr. Antanas Ūsas.

„Jaunojo atradėjo” Kauno fakultete užsiėmimų programą ir registracijos nuorodą galima rasti čia: https://www.vaiku.vu.lt/renginiai-vaikams/460-pavasario-sesija-jaunasis-atradejas-kaune