Aktualijos

Kovo 12 d. 10.15 val. (3 auditorijoje, I korpuse) visų kursų studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetė sauga studentai kviečiami dalyvauti atviroje paskaitoje, kurioje įmonės „Oxylabs“ atstovai pakvies studentus prisijungti prie jų projekto Project4Beta ir sudalyvauti partnerių įmonės „Honeygain" iššūkyje.

Iššūkio metu studentai testuos Honeygain tinklalapį, analizuos, nustatys ir dokumentuos galimus pažeidžiamumus ir apie juos praneš „Honeygain“. Sėkmingai užduotį atlikę studentai bus apdovanoti prizais. O pagrindinis prizas – apmokama praktikos vieta.

Iššūkio sąlygas galite atsisiųsti čia. Darbus konkursui pateikite iki 2024 m. gegužės 31 d.

Susitikimas vyks anglų kalba. Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentas dr. Kęstutis Driaunys.

Šiuolaikinės moterys turi galimybę vadovauti valstybėms ir korporacijoms, skristi į kosmosą, užimti aukščiausias pozicijas įvairiausiose srityse. Kadaise amerikietiškos lėlės Barbės padiktuota vizija „Gali tapti bet kuo“ šiandien yra taip arti realybės, kad netrūksta puikių pavyzdžių. Ar žinojote, kad primą kartą kovo 8-oji, kaip Tarptautinės moters diena, buvo paminėta dar 1909-aisiais?

Sovietinis paveldas – sugriautas mitas

Kaip rodo pasaulio ir Lietuvos istorija, šį reikšminga diena minima jau 113 m. Tai neturi nieko bendro su improvizuota socialistine Sovietų sąjungos kovo 8-ąja. „Tuomet deklaruota, kad lyčių lygybė pasiekta visose srityse, todėl reikia švęsti“, – aiškina Vilniaus universiteto Kauno fakulteto istorikė prof. dr. Virginija Jurėnienė. O švęsta įvairiai: nuo pavargusios tulpės žiedo iki valstybinių apdovanojimų už reikšmingus pasiekimus. „Panašu, kad visuomenės atmintyje išliko tai, kad nuo 1965 m. SSRS kovo 8 d. paskelbta nedarbo diena. Ir nereikia kurti mito, kad tai buvo šeimos šventė. Dažniausiai ji buvo minima darbinėje aplinkoje, priklausė nuo darbovietės, išsilavinimo ir pačios dienos reikšmės suvokimo“, – pasakoja mokslininkė apie istoriją, kurios dalimi buvo ir mūsų tuomet okupuotos valstybės visuomenė.

Primename studentams apie nuolatos vykstantį konkursą Kauno fakulteto vardinei stipendijai „Už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą“ laimėti. Šiuo metu turimos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtos lėšos leidžia įsteigti dvi stipendijas po 425 Eur (keturi šimtai dvidešimt penki eurai).

Norintys pretenduoti į minėtą stipendiją iki 2024 m. kovo 15 d. Kauno fakulteto Studijų skyriui e.studentas sistemoje (https://is.vu.lt/) pateikia laisvos formos prašymą, kuriame nurodo konkrečią (-čias) veiklą (-as), kurioje (-se) studentas dalyvavo, jos (-ų) koordinatorių (-ius) / vadovą (-us), aprašo savo indėlį.

Prašome susipažinti su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vardinės stipendijos „Už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymą“ skyrimo nuostatais.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Trisdešimt devintasis seminaras įvyks 2024 m. kovo 7 d. 14.00 val. (VeGa auditorijoje ir per Microsoft Teams platformą). Jo tema: Naujoji Europos Sąjungos skaitmeninė tapatybė, iššūkiai ir galimybės.

Seminaro pranešėjas – VU KnF partnerystės docentas Audrius Ramoška. Audrius dėsto FinTech magistrantūros studijų programoje dalyką „Skaitmeninės tapatybės reglamentavimas ir technologiniai sprendimai“. Pranešėjas turi ilgametę darbo patirtį FinTech sektoriuje, kuria skaitmeninės tapatybės technologinius sprendimus. Daugiau nei dvidešimt metų A. Ramoška dirbo IT paslaugų versle mažose įmonėse ir tarptautinėse korporacijose. Audrius yra IT specialistas, turintis praktinės tarptautinio verslo patirties bei išsilavinimą mikroelektronikos, finansų ir projektų valdymo srityse. Sertifikuotas projektų vadovas (PMP), „Scrum Master“ ir „SAFe Agilist“. Teikia konsultacines paslaugas, skirtas verslui tobulinti taip pat ir naudojant inovatyvias technologijas, pavyzdžiui, Blockchain ir daiktų internetą. A. Ramoška taip pat yra viešasis pranešėjas, inovatyvių technologijų propaguotojas, „Vilnius Blockchain Club“ ir „Hyperledger Vilnius“ bendruomenių įkūrėjas.

Kviečiame į atvirą VU Kauno fakulteto tarybos posėdį, kuris įvyks trečiadienį, kovo 6 d. 15.15 val. prof. V. Gronsko auditorijoje.

Posėdyje dekanas doc. dr. Giedrius Romeika pristatys Kauno fakulteto 2023 m. veiklos ataskaitą.