Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Trisdešimt šeštasis seminaras įvyks 2023 m. lapkričio 24 d. 12.00 val. VeGa auditorijoje ir per Microsoft Teams platformą. Jo tema – Didžioji restauracija: pokomunistinė transformacija lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu.

Seminarą ves Lietuvos MA tikrasis narys, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus, paskelbęs daugiau nei 150 mokslinių straipsnių ir keletą monografijų, tame tarpe: Max Weber und Rational Choice (2001,vokiečių k.), Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu (2008); Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios imperijų istorinės sociologijos požiūriu (2009; išversta ir paskelbta ukrainiečių, lenkų ir anglų kalbomis); On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania. A Qualitative Comparative Analysis of Patterns in Post-communist Transformation (2012); Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu (2014).

2023 m. lapkričio 21 d.

2023 m. lapkričio 17 d., 16.00 val., pasibaigė nustatytas pretendentų į Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (toliau – VU KnF SMTII) direktoriaus(-ės) pareigas dokumentų pateikimo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto rinkimų komisijai (toliau – VU KnF rinkimų komisija) terminas.

VU KnF rinkimų komisija gavo tik vieno pretendento dokumentus, kuriuos išnagrinėjusi nustatė, jog pretendentas pateikė visus konkursui būtinus dokumentus ir atitinka konkurso reikalavimus.

Šį savaitgalį išrinkti „Lietuva 2050“ komunikacijos idėjų maratono nugalėtojai. Vilniaus universitetas (VU) su Vyriausybės kanceliarija ir reklamos bei kūrybiškumo mokykla „The Atomic Garden“ organizavo „Lietuva 2050“ komunikacijos idėjų maratoną, kuriame dėl geriausios ateities vizijos „Lietuva 2050“ komunikacijos kampanijos varžėsi 8 komandos iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Specialųjį prizą laimėjo VU Kauno fakulteto komanda „4 litai“. 

Apdovanoti specialiuoju prizu 

Fakultetui atstovavę bakalauro studijų trečiakursiai Ernestas Žiogas (Ekonomika ir vadyba), Jorė Bendinskaitė (Marketingo technologijos), Milija Baranovskaja (Marketingo technologijos) ir pirmakursė Ieva Gasiulytė (Audiovizualinis vertimas) buvo įvertinti už išskirtinę energiją ir drąsią idėją. Komanda pabrėžė kiekvieno asmeninę atsakomybę dėl bendros valstybės ateities. 

„Didžiausia mūsų stiprybė buvo gebėjimas išklausyti ir įsiklausyti. Kai reikėjo, vienas kitą pristabdydavome ar paskatindavome, taip ir gimė „karTU“. Kaip komanda mes buvome ir, manau, dar būsime kartu, bet be keturių skirtingų TU, komandos išvis nebūtų, o tai galioja ir valstybei“, – pasakojo Jorė Bendinskaitė. 

Pasak jos, renginio formatas buvo įdomus ir labai įtraukiantis, o išklausius paskaitas ir pagilinus žinias, buvo pradėti darbai, kurių metu mentorių konsultacijos vis užvesdavo ant kelio. „Grįžome įgiję žinių ir įkvėpti augti, kurti ir dirbti ne tik dėl savęs, geresnės darbo vietos ar kitų aspektų, bet ir dėl šviesios Lietuvos ateities“, – džiaugiasi komandos „4 litai“ narė. 

Vilniaus Universiteto Kauno fakultete Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bakalauro studijų programoje studijuojantis Martynas Kiltinavičius – vienas iš daugiau kaip 300 Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamų tarptautinių kibernetinio saugumo pratybų „Gintarinė migla“ dalyvių. Į pratybas jau dešimtą kartą susirenka specialistai iš viso pasaulio, o tarp jų – ir VU atstovai. 

Pratybų „Gintarinė migla 2023“ tikslas – treniruoti ginkluotųjų pajėgų, valstybinio ir civilinio sektoriaus atstovų gebėjimus vertinti ir valdyti kibernetinius incidentus, nustatyti ir tinkamai juos neutralizuoti, užtikrinti tinklų saugumą, naudojantis informacinių technologijų saugumo programine įranga. Pratybų metu modeliuoti įvairių kibernetinių incidentų scenarijai – trikdytas ryšys, keltas „triukšmas“, įdiegti kenksmingi kodai ir net fiziškai įsilaužta į tinklus. Tokiu būdu vertinti kariuomenės, valstybės institucijų ir civilinio sektoriaus įmonių gebėjimai identifikuoti, analizuoti ir užkardyti šiuos kibernetinius incidentus. 

Kibernetinio saugumo užtikrinimas aktualus kiekvienam 

„Įsivaizduokite, kad vieną rytą be jokio perspėjimo visoje šalyje dingsta interneto ryšys ir elektra, ištuštinama jūsų banko sąskaita arba paviešinami privatūs duomenys apie jus ir jūsų artimuosius, o bendruoju pagalbos numeriu neįmanoma prisiskambinti. Būtent siekiant apsisaugoti nuo tokių ar panašių situacijų svarbu užtikrinti kibernetinį saugumą kritinėse valstybės infrastruktūrose ir, papildomai, šviesti visuomenę apie galimas grėsmes ir būdus jų išvengti“, – aiškina M. Kiltinavičius. Jis pabrėžia, kad kibernetinis šalies saugumas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam jos piliečiui. Atitinkamai, kiekvieno piliečio saugumas yra svarbus valstybės saugumui užtikrinti, nes kiekvienas, net to nežinodamas, gali tapti jungiamąja grandimi su ypatingos svarbos užduotis valstybėje atliekančiais asmenimis. 

„Deja, kibernetinės atakos jau tapo kasdienybės dalimi. Ugdymo įstaigos sulaukia laiškų su grasinimais, nuolat įsilaužiama į įmonių ar organizacijų duomenų bazes, socialiniuose tinkluose vis daugėja tapatybės vagysčių atvejų... Šiems atvejams nuaidėjus žiniasklaidoje, tampa aišku, kad visa tai praverčia ir siekiant kelti sumaištį visuomenėje. Kažkodėl dar tikimės, kad yra stebuklingas mygtukas ar tabletė, galintys staiga viską pakeisti ir mus apsaugoti. Deja, tokio sprendimo nėra, todėl būtina nuolat gilinti kibernetinio saugumo žinias“, – pratybų svarbą siekiant išsaugoti šalies suverenitetą ir kontrolę aiškina VU Kauno fakulteto dėstytojas, kibernetinio saugumo ekspertas doc. dr. Kęstutis Driaunys, pratybose dalyvavęs kaip VU atstovas. 

Iš lapkričio 11–12 d. Tartu mieste Estijoje vykusio geriausių Šiaurės ir Baltijos šalių komandų kibernetinio mūšio „Telia Cyber Battle of Nordic-Baltics 2023“ grįžusi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto komanda „CTF Team LTU“ stebisi, kad Lietuva iki šiol neturi atstovų Europos Sąjungos CTF įskaitoje. Jau pernai konkurse dalyvavę bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga antro kurso studentai Simonas Švabas, Rytis Šertvytis ir Karolis Petniūnas ir prie jų prisijungę tos pačios studijų programos studentai Rokas Tiškus ir Mantas Razbadauskas šiais metais užėmė 9 vietą. Komandą lydėjo kibernetino saugumo ekspertas VU KNF dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas ir treneris Lukas Misiukevičius.

„Cyber Battle of Nordic-Baltics“ – jau ketvirtą kartą surengtas didžiausias jaunimo etinio įsilaužimo renginys Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kurio tikslas – plėtoti jaunimo ir švietimo įstaigų žinias apie kibernetinį saugumą. Renginį organizuoja Estijos kibernetinio švietimo startuolis „CTF Tech“ ir NATO akredituota Estijos kibernetinės gynybos bendrovė „CybExer Technologies“. Varžybos organizuojamos bendradarbiaujant su „Telia“, Tartu miesto valdžia, Tartu universitetu ir keliomis privataus sektoriaus įmonėmis. Jo tikslas – praktiškai, realistiškai ir etiškai išmokyti kibernetinio saugumo pagrindų, siekiant pagerinti regiono kibernetinio saugumo įgūdžius ir taip padaryti jį stabilesnį ir saugesnį.