Aktualijos

Lokalių ir globalių permainų, išbandymų, pažangos ir pergalių nuspalvintą laikotarpį nuo 50-tojo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto jubiliejaus iki 2024 m. laukiamos 60-osios gyvavimo sukakties, ko gero, geriausiai išmano antrą dekano kadenciją prieš keletą dienų baigęs doc. dr. Kęstutis Driaunys ir jo komanda. Kauno fakulteto alumnas, dėstytojas, ilgametis studentų atstovybės ir folkloro ansamblio „Uosinta“ narys, akademinio personalo darbuotojas, vertinamas kolega ir gerbiamas dėstytojas – žmogus, kuris fakulteto gyvenimą patyrė visais įmanomais būdais.

Didžiausia vertybė – komandos pasitikėjimas

„Akademinė laisvė, atsakomybė už laisvę ir jos poveikį, bendradarbiavimas, pagarba aplinkiniams“, – pamąstęs dekanas vardija svarbiausias vertybes, kurios labiausiai padėjo vadovaujant fakultetui. Pasak jo, sunkiausia buvo padėti bendruomenei patikėti, kad gali daugiau. „Nuo mano kadencijos pradžios gyvenome galimo sujungimo ar net uždarymo nuotaikomis, o toks neužtikrintumas pridaro daug žalos. Nuo 2017 m. Kauno humanitarinis fakultetas tapo Kauno fakultetu (VU KnF), atvertėme naują raidos etapą“, – pasakoja K. Driaunys. Jis neslepia, kad dekano pareigas pradėjo eiti su nežinomybe, o siekdamas pusiausvyros fakulteto finansų ir savalaikių reformų lygmenyse išmoko daug pamokų.

„Ko gero, pateisinu seniai žinomą įsitikinimą, kad primoji kadencija skirta mokymuisi. Teko apsišlifuoti, perprasti sistemos niuansus, kad išsiaiškintumėme kryptį, gautume norimus rezultatus“, – sako dvi kadencijas baigęs dekanas. „Normalu, kad nauja vizija sukelia nepasitenkinimą dėl pokyčių, tačiau tai atlaikius pamažu ateina grąža ir įvertinimas“. Kaip pasakoja dekanas, antrą kartą išrinktas ir gavęs patvirtinimą, kad eina bendruomenei priimtinu keliu, jautėsi daug tvirčiau: „Rezultatai kalbėjo patys už save ir suteikė bendruomenei daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“.

„Be abejo, sunkiausia buvo įtikinti žmones nauja ateities vizija, sprendimais ir savo jėgomis. Pavyzdžiui, dėstytojai netikėjo galintys dėstyti anglų kalba, reikėjo laiko priprasti prie darbo dviem kalbomis, tačiau iššūkius įveikėme, kai pradėjome vystyti tarptautinius projektus su partneriais iš užsienio šalių. Jie paklojo pamatus studijų programoms anglų kalba“, – pasakoja doc. dr. Kęstutis Driaunys. Jis tiki, kad komandinis aukštų rezultatų siekimas leido lengviau išgyventi VU valdymo reformą ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarką. Svarbu paminėti, kad suplanuotas fakulteto veiklas jau 2014 m. pakoregavo karas Ukrainoje, o 2022-aisiais dėl pandemijos strigo tarptautinių studijų projektų vykdymas.

„Arqus“ pratęsė terminą paraiškoms į aljanso ambasadorių programą bei kviečia studentus jas pildyti iki lapkričio 15 d. „Arqus“ ambasadorių programa, kuriai vadovauja „Arqus“ studentų agora, siekiama sukurti studentų ambasadorių tinklą, propaguojantį aljanso vertybes ir iniciatyvas, bendradarbiaujantį su studentais, darbuotojais ir vietos bendruomenėmis.

Aktyviai propaguojantys „Arqus“ aljanso vertybes ir veiklą ambasadoriai taps kontaktiniai asmenys studentams, norintiems daugiau sužinoti apie aljansą ir jo programas. Jie skleis informaciją apie renginius ir veiklą, bendraus su kolegomis studentais ir darbuotojais, prisidės prie „Arqus“ Aljanso informavimo ir įsitraukimo iniciatyvų.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė 2018–2023 m. Lietuvos institucijų palyginamojo mokslo vertinimo rezultatus. Jie rodo, kad daugelyje sričių pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Aukščiausias – 5 balų – mokslo kokybės įvertinimas Lietuvoje suteiktas keturioms VU kryptims – biochemijai, etnologijai, filologijai, filosofijai. Pagal visų trijų kriterijų (mokslo kokybė, poveikis, perspektyvumas) suminį įvertį dvi VU kryptys – biochemija ir istorija – Lietuvoje vienintelės gavo aukščiausią 14,5 (iš 15) balo įvertinimą.

„Tokie vertinimai padeda aukštojo mokslo institucijoms ne tik tiksliau nustatyti savo veiklos kokybę, kryptis, bet ir kritiškai įvertinti, kuriose srityse veiklumas, įtaka sumažėjusi, kur reikėtų įdėti daugiau pastangų ar kur koncentruotis norint siekti tikrai aukšto lygio rezultatų. Realistiškas ir kritiškas savęs vertinimas svarbus visoms institucijoms. Įvertinti savo galias ir trūkumus, kad žengtume į priekį žinodami, ko sieksime ateityje“, – pakomentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Rektorius džiaugėsi VU pasiekimais, kadangi didžioji dalis mokslo krypčių, o kai kurios ir smarkiai, pagerino savo rezultatus ir pirmauja Lietuvoje.

Šalyje aukščiausias 5 balų įvertinimas suteiktas šešioms kryptims. Net keturios iš geriausiai įvertintų krypčių priklauso VU – biochemija, etnologija, filologija, filosofija. Dar septyniolikos mokslo krypčių mokslinės veiklos kokybė sulaukė labai gerų ir gerų vertinimų (4–4,5 balo).

Palyginti su 2013–2017 m. ekspertinio vertinimo rezultatais, šešiolikos VU vykdomų mokslo krypčių veiklos kokybės vertinimai kilo, o devynios išlaikė mokslo kokybės įvertį.

Humanitarinių mokslų srities trijų mokslo krypčių mokslo kokybė įvertinta aukščiausiai tarp visų šalies mokslo ir studijų institucijų. Ekspertai gyrė šios srities mokslininkų veiklą ir išskyrė aukštos kokybės publikacijas bei tarptautinį matomumą.

Augo ir socialinių mokslų srities mokslo kokybės vertinimai. Geriausiai – 4,5 balo – įvertintos ekonomikos ir politikos mokslų kryptys. Šios kryptys, taip pat ir teisės mokslo kryptis ekspertų vertintos geriausiai Lietuvoje. Itin gerai įvertinti edukologijos mokslo krypties pasiekimai per pastaruosius kelerius metus – reikšmingą poveikį tam turėjo edukologijos krypties tyrėjų potencialo sutelkimas. Ekspertai išskyrė aktyvų edukologijos krypties mokslininkų dalyvavimą projektinėje veikloje, tarptautinio lygio publikacijas bei partnerystes.

Gamtos mokslų srityje vertinta net dvylika mokslo krypčių. Aukščiausią – 5 balų – įvertį išlaikė biochemijos kryptis, labai gerų ir gerų įvertinimų sulaukė dar šešios mokslo kryptys. Net aštuonių krypčių mokslo kokybė vertinta geriausiai Lietuvoje.

Medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslo kokybė išlaikė 2013–2017 m. gautą vertinimą arba kilo. Ekspertai pažymėjo, kad reikšmingą poveikį medicinos ir sveikatos mokslų plėtrai turės naujasis Medicinos mokslų centras.

Technologijos mokslų krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kito nežymiai. Ekspertai itin teigiamai vertino daugelio šių mokslo krypčių projektinę veiklą, ryšius su įmonėmis, pabrėžė tyrimų rezultatų komercinimo potencialą ir galimybes plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

VU padalinių vykdomų veiklų socialinis ir ekonominis poveikis vertintas ypač gerai. Itin palankiai įvertinta VU padalinių mokslinių tyrimų infrastruktūra. Išskirtinio dėmesio sulaukė VU bibliotekos teikiamos galimybės: platus bibliotekos paslaugų tinklas, tinkamai parinktos bazės, pagalba VU akademinei bendruomenei ir mokomosios veiklos.

Aukščiausias mokslo kokybės įvertinimas – išskirtinių mokslo pasiekimų ir veiklos pripažinimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Mokslo veikla buvo vertinama pagal tris kriterijus, turinčius skirtingą svorį: tai mokslo veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); mokslo veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); mokslo veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Aukščiausias galimas vertinimas pagal kiekvieną įvertį – 5 balai. Vertinimą atlieka užsienio ekspertai. VU vertinti teikė 33 jame plėtojamų mokslo krypčių pasiekimus.

Iš viso buvo vertinami 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. 2023 m. atlikto ekspertinio mokslo veiklos vertinimo rezultatai skelbiami čia.

Spalio pabaigoje vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir investicijų fondo „ScaleWolf“ organizuotame kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatone „Ugninis skydas 2023“ Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) studentų komanda „Agresyvūs pacifistai“ užėmė antrąją vietą kibernetinėse „Capture The Flag“ (CTF) varžybose.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) studentų komandą „Agresyvūs pacifistai“ subūrė pirmakursis Raimundas Mačiulis kartu bendrakursiais Matu Žukausku, Adriu Čypu ir trečiakursiu Karoliu Petniūnu. Visi jie – VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentai.

Kibernetinio žaidimo CTF („Capture The Flag“, lietuvių kalba – „Užfiksuokite vėliavą“) pagrindinė užduotis – per 24 valandas surasti 28 vėliavėles, paslėptas specialiai šiam hakatonui sukurtame virtualiame poligone. Iš viso varžybose susirungė 50 žaidėjų.

„Buvo malonu dalyvauti CTF su charizmatiškais ir motyvuotais komandos draugais. Tikimės dalyvauti ir ateityje“, – sakė komandą hakatonui subūręs VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga pirmakursis Raimundas Mačiulis.

„Džiaugiuosi ne tiek dėl pelnytos vietos, kiek dėl naujų pasiekimų ir galimybės tobulėti“, – įspūdžiais dalijosi VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentas Karolis Petniūnas. „Visi komandos nariai siūlė kūrybiškus sprendimus, atskleidė savo sugebėjimus ir nepalaužiamą atsidavimą. Kiekviena kliūtis tapo tobulėti ir augti skatinančia atspirtimi“, – sakė jis.

Ar mums, Lietuvos valstybės piliečiams, šiais, dirbtinio intelekto atsiradimo, intensyvaus judumo, nemąžtančios emigracijos, laikais gyvenant tebėra reikšmingos Simono Daukanto istoriografijos idėjos? 1970 m. į šį klausimą poetine kalba atsakė pasaulio kultūros pilietis ir lietuvių avangardizmo kūrėjas Jonas Mekas, Metmenyse paskelbęs literatūrinį kreipimąsi – kultūrinio dialogo tekstą – Laiškus Simanui Daukantui¹ – raštu paliudijęs savo dvasinę ir jausminę bendrystę su Daukantu ir perteikęs pamatinių Daukanto istoriografijos idėjų – gimtosios kalbos, tėvynės, lietuviškojo kraštovaizdžio, lietuviškojo prigimtinio gyvenimo būdo ir papročių – reikšmę šiuolaikiniam žmogui.

Jonas Mekas Laiškuose Simanui Daukantui įkūnijo modernaus žmogaus lietuviškosios tapatybės sampratą – tai žmogaus vidinė tikrovė², kurioje neištrinamai įsispaudė juslinė lietuviškumo realybė: gimtosios žemės, pievų kvapas, sidabrinio baltumo linų drobės, pinavijų raudonio, linų mėlio reginiai, lietuviškos dainos garsai. Jonui Mekui netgi turiningas ir intensyvus gyvenimas vakarietiškosios kultūros erdvėje, kurios jis, neabejotinai, siekė, negalėjo numalšinti tėvynės ilgesio, išreikšto kaip atminties rauda, išgyvento kaip sopanti atvira žaizda: „staiga sopulingoj prisiminimų raudotinėj susopi (...) Bet kas viduj sopa – tai toji žemė, tai tas dangus, tai tosios naktys taip įsispaudė. Tik jos sopa, tik jos vis atviros many (...) Galbūt daugiau negu kitas buvau pasinėręs Vakarų kultūros syvuose – daugiau negu retas, pasiėmęs iš jų medaus, ir suvedžiotas“³.