Aktualijos

Granados universitete (Ispanijoje) su Arqus mobilumo vizitu lankėsi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) tyrėjų grupė: dr. Indrė Ščiukauskė ir doktorantai – Raimonda Agnė Medeišienė ir Mahyar Saraji Kamali.

„Gyvi susitikimai, diskusijos, apsikeitimas idėjomis skatina galvoti apie glaudesnį bendradarbiavimą ateityje: dėstyti kitoje šalyje, ar sulaukti užsienio dėstytojų vizito VU Kauno fakultete; įsitraukti į tarpdisciplininius projektus ir tyrimus“, – susitikimo metu kilusiomis idėjomis dalijasi doktorantė R. A. Medeišienė.

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 17 val. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto socialinis partneris – Maironio lietuvių literatūros muziejus – kviečia į lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, kritiko profesoriaus Algimanto Radzevičiaus monografijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“ pristatymą. Antrąjį leidinio tomą (pirmasis išleistas 2015 m.) parengė profesoriaus kolegos ir studentai iš Vilniaus universiteto. Renginyje dalyvaus kalbininkas, baltistas prof. Alvydas Butkus, literatūros tyrinėtojas, kritikas doc. Ramutis Karmalavičius ir knygos redaktorė Aldona Zimnachaitė.

Lapkričio 12 d. 18 val. Kauno fakultete (I korpusas, II aukštas, Muitinės g. 8, Kaunas) vyks šiuo metu gimtajame Kaune gyvenančio ir kuriančio dailininko Neriaus Vaitkaus parodos „Kodėl aš čia?“ pristatymas. Tapybos paroda veiks nuo 2021 lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d.

Apie dailininko tapybos darbus šiltai rašė poetė Enrika Striogaitė: „N. Vaitkaus tapybos darbai – ryškūs, atkreipiantys dėmesį, gal todėl, kad paveikslais dailininkas tarsi užkabina praeinančiojo skverną, ir užkabina taip, jog norisi stabtelti ir PAMATYTI. Kas juose yra ir ką visa tai kalba.

Abstraktūs spalvų potėpiai, minimalus figūratyvas atveria sodrų tapybos pasaulį, kuriame spalvomis, formomis, faktūromis ir svarbiausia – proporcijomis kuriama savita aplinka, pasaulis, kuriame pats menininkas apmąsto ir kviečia mus susimąstyti: Kodėl aš čia?“

Atsižvelgdami į menininko kvietimą susimąstyti, kviečiame parodos autorių atsakyti į keletą klausimų, kurie, tikime, tik paskatins daugiau pažinti dailininką ir jo kūrybą.

Kiekviena veikla turi savo priešistorę. Kaip kilo idėja sukurti minėtus tapybos darbus?

Šios parodos koncepcija gimė po dvi naktis trukusios nemigos ir kilusio klausimo – „Kodėl aš čia?“

Kaip Kauno fakulteto erdvės susiję su jūsų gyvenimu ir paroda?

Pirmoji mano pažintis su Kauno fakulteto erdvėmis, tiksliau – teritorija, kurioje yra įsikūręs fakultetas, prasidėjo nuo čia stovinčios Kauno Evangelikų Liuteronų Šventosios Trejybės bažnyčios. Joje buvo pakrikštytos abi mano dukterys. Daugiau su fakultetu susipažinau tuomet, kai jame įsidarbino mano tėvelis. Iki dabar domiuosi architektūra, mane žavi seni pastatai, jų išsidėstymas, erdvės. Turiu gausybę Kauno senamiesčio nuotraukų, todėl šiai parodai, manau, labiau tinka šio fakulteto sienos, neįprasta erdvė, o ne kokia balta ir tuščia salė.
Dar vienas dalykas, kodėl mano paroda bus pristatyta čia, tai – studentai. Juk šiuolaikiniai studentai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, kone visas dėmesys sukoncentruotas į telefonus. Noriu, kad jie truputį pajudėtų, t. y. pakeltų akis į paveikslus. Norisi, kad jaunimas suvoktų, kad yra ir kitų svarbių dalykų, ne tik telefonas ir gyvenimas virtualioje erdvėje.

Ar Jums būtinas įkvėpimas, kad galėtumėte tapyti?

Taip. Nepakanka tik atsikelti, prisėsti prie drobės ir viskas pavyksta, ne. Būna savaitgalių (tapybai galiu skirti tik savaitgalius), kai tikiesi, kad pavyks kažką sukurti, tačiau atsikėlęs matai, jog nieko nebus. O kartais keliesi iš pat ankstyvo ryto, rodos, net negalvoji ir eini tapyti. Kažkas jau kirba galvoje. Prieini prie drobės, matai, pavyzdžiui, kad drobės formatas netinka, bet nori tapyti. Tada imi kitą formatą ir prasideda kūrybinis procesas. Tada jau nebegalvoju, ranka pati ima tapyti. O kartais būna darbų, kuriuos nutapau, tačiau vėliau gailiuosi, kad juos uždažiau.

Mano įkvėpimas tiesiogiai susijęs su emocijomis, tos dienos nuotaika, todėl jei nėra nuotaikos – galiu iki vakaro prasėdėti, bet nieko nebus. Yra darbų, kuriuos tapydavau po keturis mėnesius. Pavyzdžiui, atsinešu, pastatau, susidedu dažus, vieną brūkšnį padedu ir viskas. Dažus dedu atgal, nes nuotaika ne ta.

Minėjote, kad ši parodos koncepcija gimė po nemiegotų naktų. Ar būna, kad idėja kyla po sapno?

Vienas darbas gimė po intensyvaus sapno. Sapnavau jį antrą valandą nakties, o mintis nepaleido iki pat ryto. Pamenu, tada eskizą iš pradžių nupiešiau ant aprasojusio lango. Visa laimė, kad aš susapnavau penktadienį, tad šeštadienį pradėjau tapyti. Po dviejų ar trijų savaitgalių pabaigiau. Toks tas kūrybinis procesas. Negali nuspėti, kada kils įkvėpimas.

Dėkojame už pokalbį ir nuoširdžiai kviečiame susitikti su dailininku gyvai. Pamatysite ne tik N. Vaitkaus tapybos darbus, bent trumpam atitrūksite nuo socialinių tinklų, bet ir galėsite užduoti dar daugiau klausimų.

Lapkričio 9 d. (antradienį) 17.00 val. kviečiame į seminarą, kuriame Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyriaus vertėjos Inga Klein ir Giedrė Matelytė pristatys direktoratą, jo veiklą, lietuvių kalbos skyrių, stažuočių programą, prašymų teikimą bei atsakys į dalyvių klausimus.

Ne vienus metus Vilniaus universiteto (VU) dėstytojai ir studentai dalyvauja Romualdo Del Bianco fondo ir tarptautinio instituto „Life Beyond Tourism“ rengiamuose susitikimuose, skirtuose bendradarbiavimo tarp mokslo, meno ir verslo glaudinimui. Florencijoje, Italijoje vykstantys susitikimai kasmet sulaukia mokslininkų, verslo atstovų, menininkų, kurie dalijasi žiniomis apie savo šalies kultūrą, supažindina su kultūriniu paveldu ir taip prisideda prie istorinių vertybių ir vietinių amatų populiarinimo.

Nekomercinį turizmą skatinančioje iniciatyvoje aktyviai dalyvauja VU Kauno fakulteto dėstytoja prof. dr. Gabija Bankauskaitė, taip pat buvusi dėstytoja lekt. Dileta Aleksandravičienė, kurios kartu su VU studentais parengė pranešimus taip reprezentuodamos Lietuvą. Naujausias darbas, parengtas kartu su Romualdo Del Bianco fondu, VU, Rusijos valstybinio Ivanovo universiteto, Permės valstybinio universiteto, Rusijos valstybinio naftos ir dujų universiteto (Gubkino universiteto) ir Kazanės federalinio universiteto studentais, – asociatyvinis žodynas „Florence in the Works of Famous People“.

Studentai parengė straipsnius apie žinomas asmenybes

Minėtas žodynas buvo išleistas siekiant pagerbti Rusijoje ir užsienyje gerai žinomą leksikografijos mokyklos profesorę dr. Olgą Karpovą. Leidinys parengtas atsižvelgiant į pandeminę situaciją pasaulyje, kuri paskatino galvoti ir ieškoti naujų galimybių bendradarbiauti ir dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais. Rusijos valstybinio Ivanovo universiteto darbo grupė inicijavo naują projektą, skatinantį turizmo atgaivinimą po neigiamo koronaviruso poveikio įvairių šalių kultūroms. Ypač didelis dėmesys skirtas tam, kad jauni žmonės domėtųsi Italijos regiono tradicijomis, paveldu ir patys aktyviai įsitrauktų į lankytinų vietų populiarumo didinimą, taip pat skleistų informaciją apie savo gyvenamosios vietos kultūrinį paveldą.

Leidinyje pateikti studentų ruošti darbai apie Florencijoje gyvenusius, miestą lankiusius ir garsinusius menininkus, muzikantus, aktorius ir kitus žinomus asmenis. Knygoje galima pasiskaityti, pavyzdžiui, apie italų rašytoją, poetą Giovannį Boccaccio, anglų kūrėjus George’ą Noelį Gordoną ir George Eliot, rusų rašytojus Fiodorą Dostojevskį, Ivaną Turgenevą, dailininką Nikolajų Rerichą, poetę Zinaidą Gipius, italų dizainerį Gucco Gucci, anglų aktorių Anthony Hopkinsą bei kitus pasaulyje žinomus ir nusipelniusius žmones. VU Kalbos, literatūros ir vertimo studijų instituto kuruojamos Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų) bakalauro studijų programos studentė Julija Zabielinaitė parengė straipsnį apie karalienę Boną Sforcą Aragonietę, Roberta Milerytė – apie režisierių Eimuntą Nekrošių, Beatričė Paulikaitė – apie Mykolą Kleopą Oginskį, Akvilina Maraulytė – apie dailininką Pandolo Reschi, gyvenusį Abiejų Tautų Respublikoje, Eglė Dubietytė – apie šv. Kazimierą. Studentės savo straipsniuose atskleidė šių garsių žmonių sąsajas su Florencija. Dalį medžiagos studentai tikslino jau viešėdami Florencijoje, todėl leidinyje pateikta informacija ištirta dar nuodugniau – patikrinti faktiniai duomenys, pridėtos tekstą iliustruojančios nuotraukos, nurodyti šaltiniai, todėl skaitytojas gali sužinoti tikslų buvusios gyvenamosios vietos adresą, rasti nuorodą internete į vaizdo medžiagą, meno, muzikos kūrinius.

Tokios iniciatyvos skatina studentų aktyvumą, stiprina ryšius su skirtingos kultūros žmonėmis, padeda įgyti naujos patirties, todėl džiaugiamės fakulteto dėstytojų bendradarbiavimu su Romualdo Del Bianco fondo atstovais ir apčiuopiamais tokios bendrystės rezultatais. Taip pat kviečiame VU Kauno fakulteto dėstytojus ir studentus dalyvauti fondo organizuojamuose renginiuose.

Daugiau informacijos apie fondą: http://www.fondazione-delbianco.org/en ir Kauno fakulteto dėstytojų kartu su studentais dalyvavimą fondo organizuotuose renginiuose: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12730/11424; https://www.knf.vu.lt/aktualijos/2428-tarpkulturine-patirtis-florencijoje 

Naujausi fondo organizuojami renginiai: https://www.lifebeyondtourism.org/florence-in-the-world-the-world-in-florence-exhibition/