Magistrantūros studijos

Studijuojami dalykai

Karjera

Programos absolventai gali dirbti:

• medijų retorikos specialistu žiniasklaidoje, valstybės ir kultūros įstaigose;
• komunikacijos specialistu valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir privačiose įstaigose;
• kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
• kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
• redaktoriumi leidyklose ir redakcijose (TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos);
• stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
• viešojo diskurso turinio kūrėju ir analitiku leidyklose, redakcijose, reklamos agentūrose, socialinėse medijose, viešųjų ryšių, rinkodaros ir komunikacijos skyriuose;
• užsakomosios ir kūrybinės komunikacijos specialistu (įvairių žanrų tekstų kūrėjai);
• mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kitose švietimo ir mokslo įstaigose;
• tęsti studijas doktorantūroje. 

Stojantiesiems

Priėmimo reikalavimai

Į magistrantūros studijų programą „Viešojo diskurso lingvistika“ priimama konkurso tvarka.

Į šią studijų programą priimami:

1) baigę pirmosios pakopos universitetines visų sričių (visų krypčių) studijas priimami be stojamojo egzamino.  Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: VS+2D+P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai;

2) baigę pirmosios pakopos studijas kolegijoje ir baigę Vilniaus universitete lietuvių filologijos papildomųjų studijų programą. Asmenys, įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pateikę papildomųjų studijų baigimo Vilniaus ar kituose universitetuose pažymėjimą, gali pretenduoti į šią programas, jeigu baigtos papildomosios studijos atitinka Vilniaus universiteto Kauno fakulteto reikalavimus papildomosioms studijoms. Konkursinis balas apskaičiuojamas taip: (VS + M4)/2+ 2D + P, kur: VS – diplomo priedėlio (priedo) pažymių, išskyrus baigiamojo darbo ar/ir baigiamojo(-ųjų) egzamino(-ų) pažymį, svertinis vidurkis; M4 – papildomųjų studijų pažymių svertinis vidurkis; D – baigiamojo darbo ar / ir baigiamojo egzamino pažymys (pažymių vidurkis), ar baigiamųjų egzaminų pažymių vidurkis; P – papildomi balai.

*P –  papildomi balai. Pridedama po 0,1 balo už kiekvieną konferencijoje pristatytą darbą; 0,2 balo už Universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų respublikinėse mokslinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,2 balo už mokslo populiarinimo straipsnį lituanistine tematika kultūrinėje ir profesinėje spaudoje; 0,5 balo už tarptautinėse konferencijose perskaitytą mokslinį pranešimą; 0,5 balo už straipsnį, paskelbtą recenzuojamame moksliniame žurnale; 1 balas už straipsnį, paskelbtą leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes Clarivate Analytics arba Scopus.

Studijų programą kuruoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas

Daugiau informacijos:

Norintiems pasikonsultuoti: Jolita Malinauskienė Tel.: 8 37 422376 El. p.  Muitinės g. 8, Kaunas, 1 kab.

Atsiliepimai

Intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į klausimus, kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą? Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija aktualizuojama įtrauktis į naują medijų retorikos sritį, nagrinėjama skaitmeninių bei tinklinių technologijų ir paveikiosios retorikos praktikų sąveika, įsisąmoninamos naujos paveikiosios komunikacijos galimybės, kurias suteikia dabarties technologijos. Medijų retorikos tyrimui pasitelkiamos tiek tradicinės, tiek naujausios metodologinės prieigos, įgalinančios ne tik studijuoti medijų retorikos reiškinį, bet ir aktyvuojančios potencialą kurti ir transliuoti naujas komunikacijos formas, kurių turinio įtikinamoji galia remiasi skaitmenine retorika.
Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija nagrinėjamos paveikiosios komunikacijos praktikos skaitmeniniame amžiuje. Programa siūlo studentams analizuoti kalbinius, socialinius, kultūrinius, retorinius naujųjų medijų ir skaitmeninių tekstų aspektus bei įsitraukti į mokslinius skaitmeninių medijų komunikacijos tyrimus, kūrybines diskurso konstravimo praktikas. Studentai tirs sakytines, rašytines, vizualines, multimodalines komunikacijos ir retorikos formas, nagrinės tradicinės retorikos transformacijas skaitmeninių medijų ir komunikacijos tinklų kontekste, patirs teorinius ir praktinius inovatyvių, tarpdisciplininių tyrimų iššūkius.
Retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Studijų metu išnagrinėsite kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios, suteiks jums įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti.

Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, studijų programos dėstytoja

Medijos veikia ne tik išorinę laikyseną, bet ir mūsų vidines nuostatas, dialogą su savimi bei pasauliu. Medija, kaip informacijos perdavimo priemonė, dažnai trina ribą tarp to, kas tikra ir pramanyta, taip glumindama šiuolaikinį žmogų. Dėl šios priežasties itin svarbu perprasti medijų komunikacijos taisykles ir, užuot aklai joms paklusus, išnaudoti savo naudai – kuriant, analizuojant ir vertinant įvairaus pobūdžio tekstus. Manau, – tai įgūdžiai, kuriuos pagrįstai galima laikyti ateities įgūdžiais. Kuo anksčiau juos formuosime – tuo tvirčiau jausimės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Džiugu tai, kad Universitetas žengia koja kojon su gyvenimo pokyčiais ir naujovėmis, tačiau neišsižada savo prigimties, esminio užmojo: į mokslo olimpą kopiantiesiems teikti žinias, skatinti saviešką, sudaryti galimybę keistis idėjomis.

Viltė Nausėdaitė, studijų programos „Viešojo diskurso lingvistika“ studentė