Ekspertės įsitikinusios: patriotiškumo neišmokysi, jį galima tik perduoti
Šiemet vasario vidurys ypač turtingas švenčių: 13 d. – Užgavėnės, 14 d. – Valentino diena, 16 d. – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena ir ta proga – ilgasis savaitgalis. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto folklorinio ansamblio „Uosinta“ vadovė Auksuolė Šuliokienė ir mokslininkė etnologė dr. Aušra Kairaitytė-Užupė sutaria, kad ugdyti visuomenę, ypač jaunąją kartą, galima tik savo pavyzdžiu, tad dalijasi rekomendacijomis, kaip švęsti su bendruomene puoselėjant senolių tradicijas ir atrasti aukso viduriuką tarp komercijos ir nuoširdumo.
Pirmas žingsnis pavasario link
„Gali atrodyti, kad Užgavėnės yra savo prasmę ir svarbą praradusi šventė, tačiau ji gali būti aktuali ir šiuolaikiniam žmogui“, – sako etnologė dr. A. Kairaitytė-Užupė. Šventė, minima likus septynioms savaitėms iki Velykų, žymi žiemos pabaigą. Data kasmet keičiasi, tačiau dėl visuomenės patogumo ją įprasta perkelti iš antradienio į savaitgalį. Etnologės teigimu, Užgavėnės – būdas prisidėti puoselėjant kultūrinį paveldą ir tautinę tapatybę. Be to, Užgavėnės yra puiki bendruomeninė šventė, galinti padėti kurti ir stiprinti tarpusavio ryšius. „Ir šiandien vietos folkloro ansamblių, kultūros centrų ar etninės kultūros entuziastai organizuoja Užgavėnių vaikštynes. Tai puiki proga pademonstruoti savo kūrybiškumą gaminant Užgavėnių kaukes, persirengėlių kostiumus, išmokti liaudies žaidimų ir papročių – ypač vaikams“, – sako dr. A. Kairaitytė-Užupė. Persirengę jaunuoliai per Užgavėnes dainuodavo, važinėdavo arkliais, supdavosi ir, žinoma, šokdavo. „Vėliau, gavėnios laikotarpiu, šokti ir dainuoti buvo nevalia, tad jaunuoliai rinkdavosi į vakarėlius, kuriuose buvo žaidžiami žaidimai“, – aiškina mokslininkė, pabrėždama būtinybę deramai pasilinksminti per Užgavėnes.
„Dar viena tradicija, kurią puoselėti svarbu ir šiandien, yra miltiniai blynai – populiariausias Užgavėnių valgis, gaminamas kone kiekvienuose namuose“, – primena mokslininkė. Sakydavo, kad per Užgavėnes reikia daug ir riebiai valgyti – 7, 9 ar net 12 kartų, kad būtų lengviau laukti šv. Velykų gavėnios laikotarpiu. Tradiciniai šventės kulinariniai atributai – šiupinys, verdamas iš mėsos ir žirnių, pupelių, bulvių, kruopų, miltų. Vėliau šiupinį pamažu pakeitė blynai, kiti sotūs patiekalai. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet būdavo gaminami valgiai, taisomi drabužiai, o popiet jau prasidėdavo ir pati šventė, linksmybės. Tikėta, kad Užgavėnių dieną negalima dirbti. Liaudis sakydavo, kad jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, „visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų“.
