Aktualijos

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2025“ Vilniaus universitetas (VU) pasiekė itin gerus rezultatus, pagerindamas savo pozicijas keliose studijų kryptyse. Šiemet VU reitinguojamas 13-oje studijų krypčių – tai didžiausias skaičius per pastaruosius metus.

Universitetas išlaiko stiprias pozicijas humanitariniuose moksluose – lingvistikos kryptis išlieka aukščiausiai įvertinta, užimdama 251–300 vietą pasaulyje. Sėkmingai debiutavo ir modernių kalbų studijų kryptis, iš karto patekusi į 301–350 vietų kategoriją.

Socialinių mokslų ir vadybos srityje gerėjo ekonomikos ir ekonometrijos krypties bei verslo ir vadybos studijų krypties rezultatai. Ekonomikos ir ekonometrijos kryptis pakilo į 351–400 vietą pasaulyje (anksčiau buvo 401–450 vietoje), o verslo ir vadybos studijų kryptis ženkliai pagerino poziciją, nuo 501–550 pakildama į 451–500 vietą.

Teisės studijų kryptis išlieka tarp 301–350 geriausių pasaulyje, o politikos ir tarptautinių studijų kryptis – 301–400 pozicijoje.

Gamtos mokslų srityje išskirtinai įvertintos fizikos ir astronomijos (401–450) bei chemijos (551–600) studijos. Inžinerijos srityje geriausią rezultatą pasiekė chemijos inžinerija (401–450) ir medžiagotyra (401–550).

Šiemet VU pasiekė geriausią rezultatą per pastaruosius penkerius metus pagal reitinguojamų krypčių skaičių – net 13 studijų krypčių pateko tarp geriausių pasaulyje. Iš jų į pasaulio top 300 įtrauktas lingvistikos mokslas (251–300), į top 400 – kalbotyra (301–350), teisė (301–350), politika ir tarptautiniai santykiai (301–400), ekonomika ir ekonometrija (351–400). Tarp top 500 ir žemiau reitinguojamos chemijos inžinerija (401–450), fizika ir astronomija (401–450), medžiagotyra (401–550), verslo ir vadybos studijos (451–500) bei biologijos mokslai (451–500).

„QS World University Rankings by Subject“ – vienas prestižiškiausių pasaulinių universitetų reitingų. 2025 m. vertinime buvo analizuojama daugiau nei 5200 institucijų reputacija ir moksliniai pasiekimai, iš kurių 1747 universitetai buvo įtraukti į 55 studijų krypčių ir 5 mokslo bei studijų sričių reitingus.

Universitetai reitinguojami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas. Daugiau informacijos apie VU rezultatus QS reitinguose galima rasti oficialaus QS reitingo tinklalapyje.

Bakalauro studijos:

Magistrantūros studijos: laisvų valstybės finansuojamų vietų nėra.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2025-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2025 03 04

Sukantiems galvą, kaip pažymėti moterų solidarumo dieną, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė istorikė Virginija Jurėnienė siūlo prisiminti, kad šventė pirmiausia skirta kovai už moterų teises bei emancipaciją. Nuo tada, kai prieš 50 metų Jungtinių Tautų Organizacija Kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moterų solidarumo diena ir ragino švęsti tarptautiniu mastu, tapo įprasta visame pasaulyje organizuoti protestus ir streikus. Pasak mokslininkės, Lietuvos moterys taip pat vis drąsiau švenčia ir mini šią dieną organizuodamos konferencijas, taikias demonstracijas, skatindamos diskusijas apie tai, kokias problemas reikia spręsti ir kokiais moterų pasiekimais galima didžiuotis.

V. Jurėnienė ragina atsikratyti sovietmečiu bruktos ideologijos ir pasidžiaugti, kiek daug nuveikta, padiskutuoti, ką dar galimą padaryti. Nors lyčių lygybės situacija Lietuvoje vis gerėja, tobulėti dar tikrai yra kur, tad verta naudotis proga atkreipti dėmesį į vis dar egzistuojančią nelygybę. Pasak jos, būtent tai ir yra Kovo 8-osios esmė ir turinys.

2025 m. Kovo 18 d. 14.00 val. 4 auditorijoje VU Kauno fakulteto alumnė ir vienos sparčiausiai Europoje augančių bendrovių Hostinger verslo operacijų vadovė Paulita Šubert-Vaupše skaitys paskaitą „Hostinger istorija, kultūra, vieta karjerai ir verslo procesų valdymas dinamiškoje aplinkoje“.

Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė prof. dr. Dalia Krikščiūnienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

„Dailė ir literatūra nėra tokie skirtingi meno žanrai, kaip gali atrodyti. Ir tapydamas, ir rašydamas fiksuoji vaizdą, nuotaiką, mintį. Yra daug rašančių dailininkų, nes poezija – labai patogus žanras greitai įamžinti tau svarbų momentą. Tam nereikia ypatingų priemonių, užtenka rašiklio ir skiautės popieriaus. Vėliau iš to užrašo galima plėtoti idėjas. Taip poezija ir dailė tarsi maitina viena kitą“, – sako poetas, dailininkas, mokytojas Gvidas Latakas, aiškindamas savo kūrybos metodą.

Dalijantis įžvalgomis apie kūrybą, teksto ir vaizdo dermę Vilniaus universiteto Kauno fakultete parodą „Patarlės ir priežodžiai pagal Piterį Breigelį“ pristatė VU Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo programos komiteto narys G. Latakas. Tapybos darbų autoriai – Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos suaugusiųjų 2V grupės nariai. Dauguma jų užsiėmimus lanko jau ne pirmus metus.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja doc. dr. Eglė Keturakienė dėkojo menininkui už galimybę pamatyti darbus, atskleidžiančius dailės ir literatūros santykį, intermedialų pokalbį ne tik tarp teksto ir vaizdo, bet ir tarp autoriaus ir kūrėjo, tęsiančio jo idėją, iš naujo išgyvenančio ir primenančio ją kitiems, dovanojančio interpretacijos džiaugsmą žiūrovui. Pasak jos, tai puikus pavyzdys, kaip istorinė literatūra ir dailė papildo viena kitą, kuria bendrą, atvirą kūrybos erdvę.