Veiksmai.jpg

Veiksmai VU KnF darbuotojui / studentui įtariant COVID-19 (atsisiųsti PDF.)

Kontaktiniai asmenys VU Kauno fakultete:

  • Darbuotojo atveju – tiesioginiam vadovui 
  • Studento atveju – studijų skyriui 
    (Jolitai Malinauskienei tel. +370 37 422376) 
  • Tarptautinių studijų studentams –
    koordinatorei (Livijai Grikietis tel. +370 620 10544)

Daugiau informacijos

Visuomenei LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

INFORMACIJA COVID-19 PREVENCIJAI:

  • Uždarose patalpose privalote dėvėti apsauginę veido kaukę. Vienkartines veido kaukes keiskite, kai sudrėksta, užsiteršia, bet ne rečiau nei kas 4 valandas.
  • Laikykitės saugaus atstumo. Tarp studijų veiklose dalyvaujančių asmenų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 1 m. atstumas.
  • Nelieskite rankomis akių, nosies, burnos.
  • Dažnai plaukite rankas. Rankas plaukite po tekančiu vandeniu ne trumpiau nei 20 sekundžių arba naudokite dezinfekcinį skystį.
  • Laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Daugiau informacijos čia.

VU PUSLAPYJE PATEIKIAMA DETALESNĖ INFORMACIJA APIE COVID-19:

Studentams;

Darbuotojams.

Daugiau informacijos:

LR Užsienio reikalų ministerijos informacija keliaujantiems.

Apie viruso plitimą Lietuvoje.

Apie viruso plitimą Europoje.

Visus operacijų vadovo sprendimus galite rasti čia.

Likite sveiki!

 

vu kaune 2020

geriausi mag 2020Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, skelbia konkursą „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos tematika“. Konkurso tikslas – skatinti studentus domėtis ir gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) tematika. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkursu siekiama puoselėti valstybės, aukštojo mokslo institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą, populiarinant mokslinius tyrimus ES tematika ir motyvuojant studentus specializuotis ES klausimais.

ETDM Helene Kuma R 4876 4880 4879 NEW 0012020 08 25 – 2020 09 06 

1910 m. Austrijos architektas Adolfas Loosas išleido esė „Ornamentas ir nusikaltimas“, kurioje jis kritikavo tų laikų gaminių dekoracijas. Architektas teigė, kad švaistyti išteklius nereikalingiems ornamentams yra amoralu. Loosas buvo ne vienintelis abejingas ar net priešiškai nusistatęs prieš dekoracijas. Kiti garsūs modernistai, įskaitant Le Korbiuzjė, taip pat pritarė šiai idėjai. Idealus modernus namas turi būti baltas, be jokių dekoracijų. Tačiau tai tik fragmentas ornamento istorijoje. XX a. dizainą sudarė ne tik grynos spalvos ir novatoriškos formos, bet ir įvairūs ornamentai. Dėl ornamentų tyrimo mes galime parodyti ne tik naują modernizmo pusę, bet ir pademonstruoti regioninio modernizmo variantus.

Šioje parodoje dėmesys sutelkiamas į reiškinį, vadinamą Baltijos modernizmu. Šioje parodoje ornamentais pristatoma trijų Baltijos šalių, glaudžiai persipynusių kultūros istorijomis Sovietų okupacijos metu, regioninė modernizmo istorija. Siekis – parodyti trijų šalių dizaino panašumus ir skirtumus, papasakojant apie jų vietos modernizmo principus, kai daug pateiktų objektų ir tendencijų gali neatitikti tradicinio modernizmo paradigmų ir taip patekti į alternatyvių istorijų sritį. Taip pat įdomu stebėti sovietų kultūros ornamentą. Viena vertus, ornamentas yra labai svarbi dizaino sričių detalė, kuriai įtakos turi amatai ir liaudies menai, kita vertus, ornamentas taip pat gali būti laikomas anomalija gamybos sistemoje, pagrįstoje racionalizavimu. Kauno viešoji biblioteka – tarsi žavingas to paties laikotarpio orientyras, pasitelkiamas kaip fonas objektams sugrąžinti į kontekstą, kuriame ir kuriam jie buvo sukurti.

TK 348Nuotraukose esantys objektai yra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus,

Latvijos nacionalinio dailės muziejaus ir Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus kolekcijų

Parodą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Kuratorė: Triin Jerlei (Vilniaus universitetas)

Grafinis dizainas: Jesse O'Neill

Rėmėjai: Laura Lukoševičiūtė, Loreta Meškelevičienė, Džiuljeta Žiugždiene, Jūratė Meilūnienė, Kai Lobjakas, Kristi Paap, Dace Lavina, Huriye Armağan Doğan, Epp Jerlei, Velta Raudzepa, Virginija Jurėnienė, Dovilė Balevičienė, Ketli Tiitsar, Helen Adamson, Estijos nacionalinis archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vilniaus Universitetas, RĖMAI.LT, Kristel ir Andrus Jerlei