„Anglų kalbos poreikis nuo nepriklausomybės laikų Lietuvoje buvo ir yra didelis“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja Lina Fedorčenkienė. Jos karjeros pradžia sutapo su ekonominės emigracijos metais, kai anglų kalbos poreikis buvo ypač didelis. Tiesa, tada siekta greitai išmokti buitinės kalbos (A2/B1 lygio), norėta bent kažkiek susišnekėti. XXI a. „broken English“ jau nėra joks pasiekimas, o būtent anglų kalbos žinių lygis tapo socialinio statuso rodikliu. „Dėl globalizacijos iš aukščiausių vadovų tikimasi taisyklingos kalbos, plataus žodyno, specifinių terminų išmanymo ir gražaus tarimo“, – sako dalykinės anglų kalbos ekspertė džiaugdamasi, kad bendras šios užsienio kalbos lygis Lietuvoje tik auga.
Lietuvių anglų kalbos žinios prilygsta skandinavų šalims
„2000-aisiais daugelis net po aštuonerių metų anglų kalbos pamokų mokykloje sunkiai suregzdavo elementarų sakinį. O tas, kuris sugebėdavo palaikyti kad ir neilgą buitinį pokalbį, pavyzdžiui, užsisakyti kavos, pasiteirauti kelio ar išsinuomoti viešbučio kambarį (o jei dar telefonu!), buvo išskirtinis, aplinkiniai ar pažįstami pagarbiai kinkuodavo galva ir slapčia pavydėdavo“, – pasakoja pašnekovė. „Anglų kalbos pamokose dominavo gramatikos ir vertimo metodika, kalbėjimui buvo skiriama labai mažai dėmesio, o klausymo užduočių moksleiviai beveik išvis neatlikdavo, nes nebuvo tam pritaikytos mokymo medžiagos. Todėl buvo ypač sunku užsieniečius suprasti ir su jais kalbėtis“, – aiškina ji. Lina Fedorčenkienė prisimena, kad dėl šių priežasčių net ir universitete didelė studentų dalis angliškai gebėjo tik primityviai susikalbėti. „Dabar lietuviai angliškai kalba gana sklandžiai arba visiškai sklandžiai ir gali bendrauti bet kokiomis temomis be išankstinio pasirengimo, tad ir besimokančiųjų siekiamybė – B2/C1 lygis“, – pasakoja ji. „Anksčiau aikčiodavome, kad skandinavai puikiai kalba angliškai, todėl gatvėje užkalbinęs praeivį beveik visad sulauksi atsakymo. Dabar tai galima pasakyti ir apie Lietuvą. Tą rodo ir tarptautinė statistika – „Netflix“ didžiuojasi, kad vartotojų skaičius Lietuvoje jau pasiekė 90 000 ir vis auga, kas rodo, kad didelė dalis lietuvių geba filmus žiūrėti anglų kalba. Anglų kalbą ypač gerai išmano jaunuoliai – šis valstybinis egzaminas yra vienas geriausiai išlaikomų, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, jo neišlaiko vos 1 proc. šį egzaminą pasirinkusiųjų abiturientų“, – aiškina anglų kalbos dėstytoja.