Aktualijos

Skelbiame informaciją apie laisvas valstybės finansuojamas vietas.

Bakalauro studijos:

Magistrantūros studijos: Nėra laisvų vf vietų.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2024-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2024 03 19

1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiaus kavinėje „Salon Indien du Grand Café“ įvyko pirmoji vieša ir mokama brolių Auguste’o ir Louis Lumière’ų „sinematografo“ demonstracija. Nuo tada ši diena minima kaip Tarptautinė kino diena. Tą dieną 2021 m. šalia kino teatro „Romuva“ buvo pastatyta skulptūra „Pirmasis kinas“, skirta kino teatre „Forum“ (dabar Laisvės al. 46A) rodytos nespalvotos nebyliosios komedijos „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk kur nereikia“) premjeros 90-mečiui paminėti. Šis meno kūrinys vaizduoja du smalsius berniukus, žvelgiančius pro operatoriaus kameros akutę, besistengiančius suprasti iki tol nematytos dėžės ant trijų kojų stebuklą.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojos prof. Danguolė Satkauskaitė ir doc. Jurgita Astrauskienė prisipažįsta, kad jau nebegali tiesiog mėgautis kinu, nes, kaip ir jų studentai, „serga profesine liga“ – nejučiomis vertina filmų vertimo kokybę, stebi, kaip laikomasi dubliavimui, subtitravimui ar užklotiniam vertimui taikomų reikalavimų. „Daugumai ilgi žiemos vakarai ir šventinis laikotarpis – puikus metas geram filmui“, – sako mokslininkės. Jos linki visiems magiškų švenčių potyrių su įvairiuose pasaulio kampeliuose sukurtomis „kalbamosiomis filmomis“ ir dalijasi keliais gyvenimo aistra tapusių kino tyrinėjimų atradimais.

Brangūs Kauno fakulteto bendruomenės nariai,

tegul šį žiemos laiką jus džiugina mūsų gražios tradicijos, kai metų pabaigos sulaukiame ne tik siekdami įveikti metų darbus, bet ir kurdami džiaugsmą vieni kitiems.

Dėkoju už jūsų bendrystę, susitelkimą ir nusiteikimą veikti dėl bendrų tikslų. Laukia ypatingi – 60-ieji – Kauno fakulteto metai, kartu sėkmingai puoselėjant išskirtinį identitetą Vilniaus universitete.

Linkiu užkrečiančio užsidegimo, drąsos ir kūrybinės laisvės, einančios koja kojon su atsakomybe visuomenei. Santarvės, sveikatos ir saugumo Jums ir Jūsų artimiesiems!

Doc. dr. Giedrius Romeika,
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas

Ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės, kurios Lietuvoje yra atsakingos už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, praėjusią savaitę dalyvavo kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“, kurių metu buvo tikrinami jų gebėjimai tinkamai reaguoti įvykus kibernetiniam incidentui. Simuliacijas rengti padėjo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas su darbuotojų komanda. Džiugina, kad pratybų rezultatai parodė pozityvius pokyčius.

„Matome stiprėjančią organizacijų kibernetinio saugumo brandą, nes beveik trečdaliu išaugo skaičius organizacijų, kurios pratybų metu ne tik tinkamai reagavo į kibernetinį incidentą, bet ir pateikė informaciją apie incidentą NKSC. Pernai tokių pratybų dalyvių buvo 54, o šiemet – net 76“, – teigia pratybas organizavusio Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, šis augimas rodo, kad ypatingos svarbos ir valstybės informacinius išteklius valdančios organizacijos, kurios tiesiogiai atsako už kibernetinių incidentų valdymą savo organizacijose, ne tik turi vidinius reagavimo į kibernetinius incidentus valdymo planus, bet ir moka informaciją pateikti kitoms atsakingoms institucijoms.

Pratybų „Kibernetinis skydas OpEx“ metu taip pat buvo tikrinami ir organizacijų gebėjimai tinkamai informuoti visuomenę apie patirtą kibernetinį incidentą. Šiais metais šia galimybe pasinaudojo apie 50 organizacijų ir tai yra beveik dvigubai daugiau, nei ankstesniais metais.

Gruodžio 15 d. Vu KnF Meno vadybos magistrantūros studijų programos studentams kviestinę paskaitą „Kultūros ir meno organizacijų vadyba: iššūkiai ir aktualios kompetencijos“ skaitė Rūta Stepanovaitė – Lietuvos kultūros tarybos (LKT) administracijos vadovė. Ji pristatė savo karjeros kelią nuo VšĮ steigimo, Kauno menininkų namų projektų vadovės iki LKT administracijos vadovės. Apžvelgdama savo darbo patirtį, ji papasakojo apie Lietuvos kultūros sektoriaus ypatumus.

Kultūros sektoriaus statistika

Remiantis LKT atlikto tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje veikė 7 936 kultūros organizacijos, turinčios 51 786 padalinius, sektoriuje dirbo 99 734 žmonės (9,8 proc. visų nefinansinių įmonių samdomų darbuotojų). Dauguma organizacijų telkiasi didžiuosiuose miestuose, kultūros paslaugos nėra tolygiai pasiskirstę regionuose. Sektoriuje dominuoja veiklos, instituciniu ar projektiniu būdu finansuojamos iš valstybės biudžeto. Finansavimą kultūros organizacijų projektams skirsto Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros taryba bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nuo 2024 m. performuojamas į Medijų tarybą. Didžiausią dalį šio finansavimo – apie 20 mln. Eur kasmet – paskirsto Lietuvos kultūros taryba (LKT). Aptardama LKT tekantį darbo krūvį Rūta Stepanovaitė pateikė skaičius, kad per 10 LKT gyvavimo metų (2014–2023) LKT kultūros organizacijoms ir menininkams paskirstė apie 200 mln. Eur, įvertino 70 000 paraiškų, finansavo 26 000 kūrybinių sumanymų (37 proc. pateiktų paraiškų). LKT tarybą sudaro pirmininkas ir 10 narių, jiems talkina apie 150–200 ekspertų bei 29 administracijos darbuotojai, kurių darbo apimtis – 36 procesų ir apie 130 rizikų valdymas.