Aktualijos

Automatizuotos darbo vietos, dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos keičia ne tik asmeninį, bet ir profesinį gyvenimą. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dekanas doc. Giedrius Romeika sako, kad jau dabar informacinių technologijų (IT) įgūdžiai reikalingi devyniose iš dešimties darbo vietų, o artimiausioje ateityje, anot jo, perspektyvus darbuotojas privalės mąstyti kritiškai, turėti tarpdisciplininių kompetencijų, lankstumo ir labai domėtis pasirinkta sritimi. Tad kokios šešios savybės yra būtinos beldžiantis į darbdavio duris?

Skaitmeninis raštingumas

„Šiuolaikinis specialistas turi būti ne tik savo srities profesionalas, bet ir nuolat stebėti rinką, sekti tendencijas ir socialines aktualijas. Vaizdo įrašų ir socialinių tinklų amžiuje skaitmeninis raštingumas yra kaip niekad svarbus norint auditorijai tiksliai perduoti žinutę ir tai atlikti įtaigiai bei aiškiai, vartojant taisyklingą kalbą, pasitelkiant tiek tekstą, tiek vaizdo elementus“, – pasakoja dekanas ir marketingo technologijų studijų programos dėstytojas doc. G. Romeika.

Skaitmeninių kompetencijų sąrašo viršūnėje – marketingo pagrindai, IT ir komunikacinių technologijų išmanymas gebant įvertinti tinklalapio patogumą ir dizainą, su verslo strategija susijusi verslo žvalgyba ar skaitmeninė strategija, su asmeninėmis kompetencijomis siejamas strateginis kūrybiškumas. Nuo įgūdžių neatsiejamas ir „Excel“ programos išmanymas, mobiliosios rinkodaros paieškos sistemų marketingo (SEM) įgūdžiai ir kt.

Kritinis mąstymas

„Kiekvienas pasirinkimas kainuoja. Jei jaunas žmogus geba kritiškai įvertinti gaunamos naudos ir to, kas bus prarasta priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, santykį, vadinasi, jis pagrįstai pasveria savo pasirinkimo kainą. Visi esame skirtingi ir savaip įsivaizduojame pasaulį, net ir tai, kaip norėtume mokyti ar mokytis. Todėl mano, kaip dėstytojos, uždavinys yra stengtis, kad kuo didesnė dalis studentų per užsiėmimus jaustųsi gerai, klausytųsi ir girdėtų, nebijotų klausti, norėtų „įsivelti“ į diskusijas, priimtų net ir ne visada teisingus sprendimus, bet neprarastų užsidegimo tyrinėti ir gebėtų greitai prisitaikyti prie šiandienos pokyčių“, – sako ekonomikos ir vadybos studijų programos dėstytoja doc. Ilona Kiaušienė.

Gilios ekonomikos žinios leidžia objektyviai nuspręsti, kokia veikla naudingiausia užsiimti, kaip užsidirbti ir kaip išleisti savo uždirbtus pinigus, kiek laiko skirti darbui, kiek poilsiui ir pan. Be to, ekonomikos žinios padeda suprasti, kaip dirba valdžia, ar efektyviai naudojami valstybės finansai, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai, kokios yra ekonomikos perspektyvos, koks jų poveikis žmonėms ir visos visuomenės gerovei bei gyvenimo kokybei.

Reaktyvus sprendimų priėmimas

Apie automatizavimo, dirbtinio intelekto ir technologijų keliamą grėsmę darbo rinkai kalbama nuolat. Finansų analitikos studijų programos dėstytojas doc. Mantas Valukonis sako girdintis kolegų nuogąstavimus, kad finansų sektorių naujosios technologijos gali pakeisti iš esmės, tačiau jis dėl to jaučiasi ramus – įvairiems technologiniams sprendimams priimti ir pritaikyti yra reikalingas žmogus.

„Dirbtinis intelektas, žinoma, keis darbo specifiką finansų sektoriuje, bet aš tai labiau matyčiau kaip pagalbą darbuotojams, o ne kaip grėsmę“, – sako doc. M. Valukonis.

Patirtis rodo, kad karjerą finansų srityje pradėti galima dar studijuojant, o baigus finansų analitikos bakalauro studijas – dirbti analitikais finansų ar kitose įmonėse.

„Svarbiausia – nuolatinis domėjimasis, nes finansų rinka keičiasi labai greitai. Galima išmokti vertinimo metodų ir modelių, bet būtina nuolat sekti ir finansines naujienas, suprasti kontekstą“, – aiškina dėstytojas.

Kaip vieną esminių privalumų studijuojant VU jis įvardija galimybę naudotis „Bloomberg“ terminalu. Tai – sistema, kuri suteikia prieigą prie duomenų apie įvairias turto klases: akcijas, obligacijas, valiutas, žaliavas ir derivatyvus. Terminalas turi daugiau nei 80 funkcijų, o tai leidžia atlikti nuodugnią fundamentinę analizę minimizuojant tyrėjo laiko sąnaudas.

Kūrybiškumas

„Lieka vienintelė takoskyra tarp žmogaus ir technologijų – kūrybiškumas. Pažangių technologinių sprendimų nuolat daugėja ir nebūtinai būsime pirmi, kurie juos perpras, tad ateičiai turime ruoštis jau dabar“, – įsitikinęs informacijos sistemų ir kibernetinės saugos studijų programos dėstytojas doc. Kęstutis Driaunys.

Anot jo, būtina įvertinti ne tik technologinės pažangos naudą, bet ir kylančias grėsmes, kai technologijomis naudojamasi neteisėtais tikslais.

Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai yra itin geri – 2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenimis, Lietuva užima 14 vietą tarp 27 ES valstybių narių. Šis indeksas vertina platų spektrą įvairių skaitmeninių saugumo aspektų – nuo asmens duomenų apsaugos iki finansinių sandorių saugumo. Vis dėlto svarbūs ne tik įrankiai, bet ir žmonių įgūdžiai jais naudotis.

„Vis daugiau veiklų persikelia į virtualią erdvę, tad žmonių supratimas apie saugumą internete tampa svarbus ne vien asmeniniu, bet ir nacionaliniu lygmeniu. Svarbu ne tik techninės saugos priemonės. Auga ir incidentų valdymo, atsparumo dezinformacijai ir visuomenės švietimo svarba“, – aiškina dėstytojas.

Vertimas į universalią kalbą

Plečiantis paslaugų sektoriui vis aktualesnis tampa jo pritaikomumas skirtingoms platformoms, kalboms, kultūroms ir žmonių sugebėjimams. Būtinas atsakingas požiūris tiek į klasikinį vertimą iš vienos kalbos į kitą, tiek į specializuotą, kai audiovizualinis turinys pritaikomas žmonėms su sensorine negalia.

„Vertėjas turi ne tik tiksliai įvardyti tam tikrą vaizdinį, bet ir būti nešališkas, komentarais neprimesti savo nuomonės, nevertinti, apgalvoti, kad žodžiai neįžeistų. Pavyzdžiui, aprašant vaizdus neregiams reikia objektyvumo, atidumo, jautrumo žodžiui, kad asmuo, įsijungęs filmą ar žiūrėdamas spektaklį, iš garsinio vaizdavimo komentarų kuo aiškiau ir lengviau įsivaizduotų, kas vyksta“, – sako audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytoja dr. Laura Martinkutė.

„Kruopštumas, analitinis mąstymas, jautrumas detalėms, intuityvus kalbos pajautimas ir polinkis į technologinį pažinimą. Audiovizualinio vertimo vertėjas turėtų mėgti kiną, teatrą, vaizdo žaidimus, gebėti tuos audiovizualinio meno produktus analizuoti, nepatingėti ieškoti tinkamiausio vertimo teksto varianto, o kartu ir daugiau sužinoti apie pasaulį ir tam tikras jo sritis“, – aiškina dėstytoja.

Su studentais ji dažnai diskutuoja ne tik apie specifinių žinių reikalaujančius dalykus, bet ir apie tai, kaip kuo tiksliau aprašyti žmogų, pastatą ar daiktą. Tą patį dalyką skirtingi žmonės gali matyti ir vertinti skirtingai, bet atliekant garsinį vaizdavimą reikia kaip įmanoma labiau atsiriboti nuo subjektyvių vertinimų ir ieškoti universalios tiesos.

Gebėjimas komunikuoti

Prieš kelerius metus amerikiečių atlikti menininkų žinomumo tyrimai parodė, kad apie 95 proc. visų menininkų taip ir lieka nežinomi platesnei auditorijai. Įdomu tai, kad jų žinomumas visiškai nepriklauso nuo jų talento. Pasirodo, svarbiausia žinomumo sąlyga – gebėjimas efektyviai komunikuoti, įsilieti į įvairius informacinius burbulus.

„Šis pavyzdys įrodo, kad šiuolaikinis žmogus kaip niekad anksčiau yra priklausomas nuo komunikacijos, jos efektyvumo“, – sako lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos dėstytojas doc. Saulius Keturakis.

„Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Būtent retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Mūsų studentai nagrinėja kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios suteikia įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti“, – aiškina VU Kauno fakulteto dėstytoja doc. Eglė Gabrėnaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į, rodos, savaime suprantamus klausimus: kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą?

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojai kviečia smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones bendradarbiauti: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, pateiks konkrečios įmonės prekės ženklo tobulinimo planą.

Konkurse gali dalyvauti bet kuri smulkaus ar vidutinio verslo organizacija. Jos prekės ženklo tobulinimo planas bus rengiamas 2024 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais.

Laimi abi pusės, nes įmonė pasidalinusi savo gerąja praktika gaus parengtą prekės ženklo tobulinimo planą. Tai – reali nauda įmonei ir dar viena patirties padedanti įgyti praktika studentams. Studentai pasidalys ir pritaikys studijų metu įgytas žinias tam, kad įmonės prekės ženklas pasiektų tikslinę auditoriją bei padėtų sėkmingai vystyti verslą.

Susidomėjusius kviečiame iki 2024 m. rugsėjo 1 d. pildyti anketą ČIA.

Vilniaus universitete (VU) baigėsi pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Pirmajame etape kvietimus tapti VU dalimi gavo beveik 2000 naujų magistrantų – tai net 14 proc. daugiau nei pernai.

„Studijų programų populiarumo tendencijos panašios į praėjusių metų: tarp paklausiausių po pirmojo priėmimo etapo – apskaita ir finansų valdymas, finansai ir bankininkystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, mokyklos pedagogika, sveikatos psichologija, duomenų mokslas (anglų k.), išplėstinės praktikos slauga, vadyba pedagogams, tarptautiniai santykiai ir diplomatija.

Džiugu matyti, kad, palyginus su praėjusiais metais, išaugo stojančiųjų susidomėjimas profesinėmis pedagogikos studijomis. Vis dėlto norime priminti, kad priėmimas į studijas Vilniaus universitete dar nesibaigė, baigėsi tik pirmasis etapas, o didžiąją dalį studijų programų ketiname siūlyti ir antrajame etape, todėl kviečiame teikti prašymus“, – sako VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

Antrasis priėmimo į VU magistrantūros studijas etapas prasideda liepos 8 d. 15 val. ir tęsis iki liepos 10 d. 15 val. Šiuo laikotarpiu galima teikti prašymus į likusias laisvas vietas – tiek valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas. Prašymai studijuoti teikiami VU ISAS.

Į mokslo pasiekimus itin orientuotas VU iš visų universitetų Lietuvoje siūlo daugiausia magistrantūros studijų programų, o kai kurias iš jų yra galimybė studijuoti tik VU. Būsimieji magistrantai gali rinktis įvairias magistrantūros programas daugelyje sričių, pradedant humanitariniais mokslais ir baigiant gamtos bei technologijų mokslais. Tai leidžia studentams rasti būtent jiems tinkamą studijų programą, atitinkančią jų karjeros tikslus ir asmeninius poreikius. Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 140 magistrantūros studijų programų VU.

VU magistrantūros studijas pasirinkę studentai turi galimybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir studijas. Dauguma VU magistrantūros studijų vykdomos vakarais arba sesijiniu tvarkaraščiu. Būsimieji magistrai gali išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar „Erasmus+“ mainų programas. Be to, tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys VU studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti.

Abejojantiems dėl magistrantūros studijų ar jų krypties VU siūlo mentorystės veiklos programą, pagal kurią dėstytojai tampa būsimųjų magistrantų mentoriais. Dėstytojai mentoriai stojantiesiems ir studentams padeda pasirinkti profesinius siekius ir vertybes atitinkančias antrosios pakopos studijas, susiplanuoti ilgalaikius akademinius tikslus ir suprasti studijų programos logiką ir tikslą. Be to, studentai yra supažindinami su pasirinkto padalinio vykdoma moksline veikla.

VU mentorystės programos dalyviai su mentoriais gali susisiekti naudodamiesi mentorystės platforma. Dalyviams yra suteikiama galimybė pasirinkti patogią bendravimo formą – gyvus susitikimus, bendravimą el. paštu, „Microsoft Teams“, skambučiais ar kt. VU dėstytojus mentorius galite rasti mentorystės platformoje.

Daugiau informacijos apie VU magistrantūros studijų programas rasite čia. Jei kiltų papildomų klausimų, kviečiame kreiptis į Studentų paslaugų ir karjeros skyrių el. paštu arba skambinti telefonu (8 5) 219 3144.

Minint 45-ąjį Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) folkloro ansamblio „Uosinta“ jubiliejų bendruomenei pristatyta programa „Sužadėtuvės“, paruošta „Lietuvos dainų šventei“, pagaliau išvydo didžiąją sceną. Kolektyvui išvykus į Šimtmečio Dainų šventę viena diena buvo skirta repeticijoms, kita – ilgai lauktam pasirodymui.

Folkloro dieną, liepos 2-ąją, pavadintą „Rasi rasoj rasi“ įvyko net du ansamblio pasirodymai. Nuo vidurdienio Vilniaus Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje buvo rodomos geriausios teminės programos. Ansambliečiai pasirodė 17 val. scenoje prie fontano ir 20 val. didžiajame koncerte Katedros aikštėje. Vaizdo įrašą rasite ČIA.  (žr. 1:33 – „Jaunieji“, 1:42 – „Sužadėtuvės“, 1:56 „Jaunuolis išlydimas į karą“).

„Folkloro diena – retai pasitaikanti galimybė žiūrovams išsamiai susipažinti su Lietuvos regionų ypatumais. 6 tūkst. Folkloro dienos atlikėjų sugužėjo į Vilniaus Senamiestį pristatyti Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos“, – teigia renginio organizatoriai. Anot jų, šventinė programa skelbia, kad svarbiausia mūsų paveldėtosios kultūros žinia – pasaulis yra šventas. Šventumas persmelkia visa, kas regima ir neregima, kas auga, stiebiasi, klesti ir nyksta, kas esti, buvo ir bus. Tai esminis senosios pasaulėžiūros bruožas, lėmęs žmogaus būdą būti pasaulyje, santykį su aplinka. Taip pasaulį ir save suvokiantis žmogus ugdomas gerbti, tausoti jį supančią aplinką, naudotis teikiamomis gėrybėmis ir ištekliais ne daugiau nei būtina, ieškoti būdų, kaip gyventi, išgyventi, jausti esaties prasmę ir būti laimingam.

Kauno fakulteto folkloro ansamblis „Uosinta“ savo programoje pristatė sužadėtuvių tradicijas. Jų atliekamos programos jaunieji tapo savotiška paslaptingumo ašimi – pagrindiniais personažais. Jie įkūnijo tauriausią žmogaus jausmą – meilę.

„Mūsų pora sekė aktorės Tomos Vaškevičiūtės skaitomus žodžius ir įsijautė į jiems paskirtą reikšmingą vaidmenį. Jaunoji (Austėja) turi didesnę scenos patirtį nei jaunikis (Matas), tad ji rūpinosi, kaip abiems susitvarkyti su jauduliu, kai režisieriaus nurodymu visos kameros buvo nukreiptos į juos, stambiu planu filmavo kiekvieną judesį“, – pasakoja ansamblio vadovė Auksė Šuliokienė. Anot jos, dažnos repeticijos sustiprina pasitikėjimą savimi, tad prieš koncertus kartoja kolektyvui, kad nereikia vaidinti, reikia būti savimi.

„Scenoje jaučiame ypatingai stiprų bendrystės jausmą, mus gaubia pasitikėjimo atmosfera, kuri leidžia atsipalaiduoti ir atsiskleisti,“ – tikino ji. Ansambliečiai veikė laiko patikrintu būdu – žiūrėjo vieni kitiems į akis, drąsino šypsenomis, pasitikėjo savo įdirbiu. „Koncertas Druskininkuose padėjo sustyguoti visą programą, tad puikiai žinojome veiksmų seką“, – pasakojo vadovė apie pasiruošimą istoriniam pasirodymui.

Ansambliečių nuomone, dėl gausių repeticijų, scenos jaudulio šįkart nebuvo smarkiai justi, kilo natūralus žmogiškas vidinis jaudulys, kurį sukūrė puikus renginio režisierių darbas, įtraukiantis ir leidžiantis pasijausti reikšminga visumos dalimi.

„Viena iš folkloro misijų – saugoti ir skleisti tradicijas, jas perduoti ateities kartoms, tad su dideliu pasididžiavimu savo programoje rodome tai, kas jau labai reta. Tokios vestuvių apeigos gal ir likusios kokiame kaime, tačiau mieste jau seniai nėra nei kasų pynimo, nei rūtų vainiko, nei pasikeitimo dovanomis ar sužadėtuvių sutvirtinimo pasivaišinant tauriaisiais gėrimais. Neliko ir piršlio funkcijos – jaunieji dabar patys susiranda vieni kitus. Nebegalioja nei šalių, nei žemynų ribos, o kaip jaunikiui Matui pasakojo senelis – kadais ir 15 ar 20 km., buvo laikoma „užsieniu“, jei ten jau kalbama kita tarme“, – pasakoja kolektyvo vadovė.

„Rinkomės rodyti meilę, nes tai amžina vertybė. Apie ją ir dauguma išlikusių jaunimo dainų. Dainuojame apie didžiąsias vertybes: meilę, pagarbą. Pagarba tradicijoms skatina domėtis, jas tęsti, paversti savo gyvenimo dalimi, gyvenimo būdu. Dėl to saugantys tradicijas žmonės tampa tikresni, natūralesni, artimesni savo tautai. Kažkiek kitokie nei dauguma, turi vertybinį pagrindą, – pasakoja ansamblio vadovė A. Šuliokienė. – Teigiame, kad meilė yra gyva ir tikra, kad tai ji yra gyvenimo verpeto centre, kad ji skirtingais savo atspalviais apjungia visą bendruomenę, apdovanoja jautriausiomis patirtimis, suteikia galimybę atskleisti savo jausmus.“

„Programai įvardyti pasirinkta Kazio Sajos apsakymo magiškoji formulė – rasi rasoj rasi, rasi rasoj rasi... – kvietė ieškoti ir teikė viltį tą esmę rasti. Rasa – vienas gražiausių, ryškiausių pasaulyje pasklidusio šventumo, gyvasties, skaistumo, pasaulio rasmės ir esmės simbolių. Daugiareikšmes, magiškas, antgamtines savybes jam teikia lietuvių ir daugelis pasaulio kultūrų“, – aiškina renginio programos sumanytojai.

Anot jų, folkloro dienos dalyviai – geriausi folkloro dainininkai, muzikantai, pasakotojai, tautodailės tradicinių amatų meistrai, kiti etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tradicijų puoselėtojai – Bernardinų sode, Pilių teritorijoje, Katedros aikštėje, kitose Vilniaus vietose atskleis savo kraštų paveldo prasmes ir grožį, o dienos pradžios ir pabaigos renginiai, apeiginiai, įtraukūs akcentai padės sukurti tikrą šventę.

„Dainavimas nepaprastai suvienija. Koncertas – ilgo darbo kartu kulminacija. Kai prisijungia žiūrovai, kurių susirenka kelios dešimtys tūkstančių, jausmas yra neišpasakytas. Tokį vienybės jausmą reikia patirti. Tarsi pakyli aukščiau kasdienybės, buities, priartėji prie šviesos“, – įspūdžiais dalinosi ansamblio vadovė Auksė Šuliokienė.

Lietuvos dainų šventė – didžiausias šalies kultūrinis reiškinys, įtraukiantis ir į Vilnių sukviečiantis dešimtis tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenių. Lietuvos dainų šventė – ne tik šimtametė tradicija, bet ir UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldas.

Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitinkame žodžiais „kad giria žaliuotų“, kviesdami juos suprasti ne kaip šūkį, o kaip mūsų bendruomenės tikslą. Kaip pareigą suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų.

2024-aisiais susitikime dainuoti ir šokti mūsų istoriją ir mūsų dabartį, jubiliejinės Dainų šventės programoje atrasdami reikšmingiausią žodį gyvybė — žmogaus ir kultūros, medžio ir paukščio, būtojo ir esamojo laiko. Šis žodis yra apie mus. Apie mus, kaip bendruomenę, kaip gentį. Apie mus, kurie esame Lietuva.

Daugiau apie Šimtmečio dainų šventę sužinoti galima ČIA.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) iniciatyva Napoleono namu pramintame pastate (Muitinės g. 14.) atidaryta „Kauno fotodraugijos“ ir KTU istorinių šokių kolektyvo „Saltus gladii“ nuotraukų paroda kviečianti mintimis nusikelti į laikus, kai Kaune trumpam buvo įsikūrusi prancūzų kariuomenė, o Napoleonas vienai nakčiai apsistojo pas tuomet čia gyvenusį poną Echelį.

Fakulteto teritorijoje esantis Napoleono namas — XVI a. menantis mūrinis pastatas su gotikiniais rūsiais – pamėgta turistų lokacija ir architektūrinis miesto reprezentacinės zonos perlas. Namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip architektūros paminklas, o miesto legendos byloja apie žymiojo karžygio vizitą.

Bendraminčių pažintis tapo idėja parodai

„Labai džiaugiamės draugyste su fakulteto bendruomene. Buvo įdomu ir sužinoti daugiau apie mylimo miesto istoriją, ir kartu sukurti keletą teatrališkų vaizdelių. Malonu dirbti su modeliais, kurie išmano ne tik aprangos, bet ir tuometinio etiketo taisykles – nuotraukos tarsi pačios pasakoja istorijas“, – sako „Kauno fotodraugijos“ pirmininkas Andrius Lindžius. Parodos plakatui jis pats dirbtinio intelekto pagalba sukūrė didžiojo karžygio atvaizdą.

„Kadangi nė viena nesame profesionalus modelis, ne visada jaučiamės patogiai ar žinome, kaip reikia elgtis prieš profesionalo fotoaparatą. Tačiau ši fotomenininkų kompanija mus privertė pasijusti, tarsi žinotume, ką darome. Pati fotosesijos idėja taip pat labai originali — sujungus šimtmečius skaičiuojančią architektūrą ir šiuolaikinių istorijos rekonstruktorių darbą nuotraukose bent akimirkai pavyko atgaivinti praeitį“, – sako KTU istorinių šokių kolektyvo „Saltus gladii“ narė Eglė Kukytė. Su ja parodos fotosesijoje dalyvavo Aistė Osinskytė ir Ingrida Zinkevičienė. Dvi sukneles pasiuvo pati Eglė, trečią – kita klubo narė.

„Galima teigti, kad turime seną tradiciją - įsijausti į istoriją. Nuo aktyvaus dalyvimo Hanza dienose iki tradicinių vakaronių su fakulteto folkloro ansambliu „Uosinta“. Dabartinėje komunikacijoje vizualumas itin efektyvus, tad džiugina bendraminčių įsitraukimas ir galimybė idėją įgyvendinti taip profesionaliai“, — pasakoja idėjos autorė, VU KNF atstovė viešiesiems ryšiams Monika Būblaitytė.

Pasak jos, Kauno fakulteto 60-ojo jubiliejaus proga laukia ir daugiau staigmenų priminsiančių apie išskirtinę jo vietą Kauno miesto istorijoje ir kasdienybės paveiksle.

Istorikė ragina nepamiršti ir didžiuotis

Įvykių amžininko bernardinų vienuolyno vyresniojo užrašuose rašoma, kad Prancūzijos imperatorius Napoleonas 1812 m. birželio 24 d. persikėlęs per Nemuną į Kauną su štabu apsistojo Karmelitų vienuolyne, ten nakvojo. Ten Napoleonas parašė 16 oficialių laiškų. Tris laiškus jis skyrė savo mylimajai Žozefinai. Teigiama, kad pralaimėjęs karą Napoleonas atsitraukinėdamas 1812 m. gruodžio 7 d. vėl trumpam apsistojo pas minėtą Kauno gyventoją Echelį.
„Spėjama, kad šiame kambaryje, kur dabar auditorija, galėjo būti apsistojęs Napoleonas. Galbūt čia užsukęs jis ragavo lietuvišką midų, o gal ne tik jį... Įdomu tai, kad jo mylimoji Žozefina apie šį vizitą nesužinojo“, – intriguojančiai pasakoja VU Kauno fakulteto istorikė prof. dr. Virginija Jurėnienė ir neabejoja, kad vien šiam įvykiui galima dedikuoti ekskursiją istorinių pastatų ansamblyje. — „Čia buvo centrinis įvažiavimas, tad labai įmanoma, kad 1812 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją per šį garbingą įėjimą žingsniavo ir pats Napoleonas Bonapartas.“