Aktualijos

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba spalio 2–3 d. Vilniuje surengė 23-ąjį Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus susitikimą. Jame dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Aistė Pangonytė. Pranešimus taip pat skaitė prof. dr. Giedrė Beconytė (Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Lietuvos kartografų draugija), doc. dr. Rita Baranauskienė ir doc. dr. Ilona Mickienė (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas).

Jungtinės Tautos, rūpindamosi suvienodinti geografinius pavadinimus tarptautinėje vartosenoje, jų standartizacijos konferencijas rengia nuo 1967 m. Baltijos skyrius buvo įsteigtas 1992 m. Skyriaus šalys narės – Estija (pirmasis susitikimas įvyko būtent Taline), Latvija, Lietuva ir Lenkija (narė nuo 2012 m.). Prie šio teritorinio skyriaus narių taip pat priskiriama Rusija, tačiau visos kitos šalys narės nuo jos dalyvavimo skyriaus veikloje atsiribojo po 2022 m. vasario 24 d. pradėtų karo veiksmų Ukrainoje, taigi Rusijos ekspertai į skyriaus susitikimus nebekviečiami.

Ilgamečiams vartotojams JAV prekės ženklo „Tupperware“ bankrotas gali atrodyti kaip seno gero draugo praradimas. Ne vienas užaugo matydamas „Tupperware“ gaminius namų virtuvėje, o kartais šie patvarūs gaminiai būdavo perduodami iš kartos į kartą. Lojaliems klientams kelia nerimą tai, kad prekės ženklas, kuriuo jie nuoširdžiai pasitikėjo, dabar susiduria su neaiškia ateitimi. Kyla klausimų, ar dar bus galima įsigyti „Tupperware“ ir ateityje, ar bus išlaikoma jų gaminių kokybė. Daugeliui šis žlugimas reiškia savotišką eros pabaigą, kelia nostalgiją tiems laikams, kai patikimi ir patvarūs gaminiai buvo laikomi įprastu reiškiniu.

„Lietuvoje puikiai žinoma JAV prekės ženklo „Tupperware“ bankroto byla atskleidžia esminę verslo prisitaikymo pamoką ir parodo, kaip veikia rinkos jėgos – visai kaip ekosistemos“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto doktorantė Gabija Stanislovaitytė komentuodama neseniai pasaulį apskriejusią žinią apie vieno didžiausių virtuvės reikmenų gamintojų žlugimą.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre vykusioje konferencijoje „Mokslo vasara 2024“ Lietuvos ir užsienio studentai pristatė vasarą Lietuvos mokslinėse laboratorijose, universitetuose ir institutuose vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus. Projekte dalyvavo 212 VU atstovų. Iš studento ir dėstytojo sudarytos komandos įgyvendino 106 įvairių disciplinų – nuo gamtos iki humanitarinių mokslų – tyrimus.

Tyrimus studentai vykdė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimu, vadovaujami šalies mokslininkų ir doktorantų. Studentams praktikos metu buvo mokama po 1000 eurų per mėnesį. Iš viso šiemet šiai programai LMT skyrė 1,1 mln. eurų.

Spalio 10 d. pasaulinės psichinės sveikatos dienos proga, „Jaunimo linija“ ir Vilniaus universitetas (VU) kviečia jungtis į nemokamą paskaitą bei diskusiją apie jaunų žmonių patiriamas emocines krizes „Jaunų žmonių psichikos sveikata ir (dis)harmonijos (kvad)ratas“.

Diskusijoje dalyvaus lektorė, VU sociologė, „Jaunimo linijos“ valdybos narė Milda Pivoriūtė, VU studentų atstovybės dalyviai, VU alumnė, kreipšinio komandos kapitonė Giedrė Ulytė. Diskusiją ves Dovilė Grigienė.

Paskaita ir diskusija skirta studentams bei jauniems suaugusiesiems, kuriems rūpi jų ir jų artimųjų psichikos sveikata.

Paskaita vyks spalio 10 dieną 14 val. iki Paskaitą bei diskusiją bus galima stebėti gyvai (VU Teatro salėje, Universiteto g. 3, Vilnius) arba nuotoliu.

Paskaita ir diskusija yra nemokama, tačiau būtina registracija. Užsiregistravusiems dalyviams į paskaitą nuotoliu prisijungimai bus atsiųsti nurodytu el. paštu.

Rugsėjo 23-29 d. švenčiama Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė paminėta ir fakulteto socialiniuose tinkluose pasidalinant šventiniu sveikinimu kurčiųjų bendruomenei. Audiovizualinio vertimo studentai pasipuošė simboline melsva spalva minint 2022 m. sėkmingai įgyvendintą, o šiemet kartojamą Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) iniciatyvą „Nušvieskime gestų kalbą mėlynai!“. Siekiama pabrėžti vienybę, kurią kuria daugiau nei 200 skirtingų nacionalinių gestų kalbų.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programoje prieinamumui ir kurčiųjų kultūrai teikiamas išskirtinis dėmesys. Šią studijų programą pasirinkę studentai mokomi pritaikyti audiovizualinius produktus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, kurti audiovizualinius kūrinius tikslingai atsižvelgiant į kurčiųjų bendruomenės poreikius. Augant temos aktualumui vykdoma ir studijų programa Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas.