Aktualijos

Intensyvus dirbtinio intelekto taikymas atneša nemažai naudos, tad švietimo įstaigos ir organizacijos skatina nepamiršti keliamų moralinių, socialinių ir teisinių klausimų. VU Kauno fakultete vykusiose tradicinėse Lietuvos kompiuterininkų sąjungos „Kompiuterininkų dienose“ buvo kalbama apie išmaniąją visuomenę, aptarti dirbtinio intelekto iššūkiai, lokalizavimo perspektyvos ir kt. „Technologijos sparčiai tobulėja, tad turime suspėti žengti koja kojon, gebėti spręsti kasdienines, su IT susijusias problemas ir iššūkius, dalytis patirtimi tarpusavyje. Tai apima ne tik techninę pažangą ir inovacijas, bet ir moralinius bei socialinius klausimus, kuriuos sukelia technologijų plėtra“, – pasakoja viena pagrindinių organizatorių, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja dr. Renata Danielienė.

Vaidoto Jakuškos (LIKS LS) moderuotoje diskusijoje „Dirbtinio intelekto panaudojimo iššūkiai“ dalyvavo doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas (VU KNF), Tomas Rasymas (Hostinger), doc. dr. Linas Petkevičius (VU MIF), Domas Janickas (edON) ir doc. dr. Paulius Astromskis (VU KNF). Ekspertai sutaria, kad įrankius ugdymo procese naudoti būtina, o vėluojantis teisinis DI reguliavimas nėra pretekstas naudotis jais beatodairiškai.

Kūrybiškumui konkurencijos nėra

„Šiandien vienintelė takoskyra tarp žmogaus ir mašininio modelio – kūrybiškumas“, – įsitikinęs VU Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas. Pasak jo, šiandien ypač vertinamas kritinis mąstymas turėtų būti pakeistas poreikiu kritiškam kūrybiškumui. „Siūlau pamiršti, naudojant kasdienius modelius, vadovavimąsi Google užklausos principu. Klausti „Kas yra Lietuvos prezidentas?“ yra principinė senojo mąstymo klaida, nes reikia modeliui išaiškinti tris pagrindinius klausimus: kokį uždavinį sprendžiame; kokius šaltinius tam uždaviniui naudoti; ir, svarbiausia, kokioje pozicijoje jis turi atlikti tą interpretaciją“, – sako doc. dr. Š. Grigaliūnas. Specialistas teigia, kad šiuo metu matematikai ir mokslininkai jau geba našiai kurti modelius, programinį kodą ir instrukcijas, leidžiančius šiems modeliams efektyviai veikti specifinėse srityse.

Doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas siūlo nedelsiant keisti vertinimo sistemą aukštosiose mokyklose, kreipti dėmesį ne tik į rezultatą, bet ir į kūrybiškus sprendimus, kurių prireikia kuriant pristatomą turinį. „Net jei tai bus naudojimasis instrukcijomis išmokant mašininį modelį sukurti turinį ir paruošti rezultatą, tai yra studento indėlis, o mums, mokymo institucijoms, turbūt yra svarbiau įvertinti indėlį, o ne tiek patį turinį, kurį jis pateikia“, – komentuoja docentas.

Mokslo administravimo skyriaus komanda organizuoja jaunųjų Vilniaus universiteto mokslininkų bei Vilniaus universiteto doktorantų Idėjų mugę. Ji skirta tyrėjams, norintiems pristatyti savo mokslines idėjas ir apsikeisti naujovėmis. Arba tiems, kurie planuotų teikti paraišką 2024 m. konkursui Jaunųjų mokslininkų idėjų finansavimui (iš Mokslo skatinimo fondo lėšų).

Į mugę taip pat kviečiame ir doktorantų vadovus, mokslinių tyrimų grupių vadovus ir visus tuos, kurie norėtų išgirsti, ką veikia kitų padalinių jaunieji tyrėjai.

Idėjų mugės tikslas – skatinti tarpdalykinį bendradarbiavimą. Todėl visų jaunųjų tyrėjų, besiregistruojančių į idėjų mugę, prašome parengti ne ilgesnį kaip 5 min trukmės pristatymą apie atliekamus tyrimus arba apie idėją naujam tyrimui (raginame iš anksto apgalvoti, kokios pagalbos iš kitų padalinio jaunųjų tyrėjų reikėtų).

Mugės metu kviesime prisistatyti, skatinsime ryšių užmezgimą ir bendradarbiavimą.

Dalyvių skaičius ribotas.

Renginio data: 2023 m. lapkričio 28 d. (antradienis)
Renginio vieta: Universiteto Centriniai rūmai, Universiteto g. 3, 239 seminarų kambarys.
Renginio laikas: nuo 13:30 val. iki 16:30 val.
REGISTRACIJA iki 2023 m. lapkričio 20 d.

Lokalių ir globalių permainų, išbandymų, pažangos ir pergalių nuspalvintą laikotarpį nuo 50-tojo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto jubiliejaus iki 2024 m. laukiamos 60-osios gyvavimo sukakties, ko gero, geriausiai išmano antrą dekano kadenciją prieš keletą dienų baigęs doc. dr. Kęstutis Driaunys ir jo komanda. Kauno fakulteto alumnas, dėstytojas, ilgametis studentų atstovybės ir folkloro ansamblio „Uosinta“ narys, akademinio personalo darbuotojas, vertinamas kolega ir gerbiamas dėstytojas – žmogus, kuris fakulteto gyvenimą patyrė visais įmanomais būdais.

Didžiausia vertybė – komandos pasitikėjimas

„Akademinė laisvė, atsakomybė už laisvę ir jos poveikį, bendradarbiavimas, pagarba aplinkiniams“, – pamąstęs dekanas vardija svarbiausias vertybes, kurios labiausiai padėjo vadovaujant fakultetui. Pasak jo, sunkiausia buvo padėti bendruomenei patikėti, kad gali daugiau. „Nuo mano kadencijos pradžios gyvenome galimo sujungimo ar net uždarymo nuotaikomis, o toks neužtikrintumas pridaro daug žalos. Nuo 2017 m. Kauno humanitarinis fakultetas tapo Kauno fakultetu (VU KnF), atvertėme naują raidos etapą“, – pasakoja K. Driaunys. Jis neslepia, kad dekano pareigas pradėjo eiti su nežinomybe, o siekdamas pusiausvyros fakulteto finansų ir savalaikių reformų lygmenyse išmoko daug pamokų.

„Ko gero, pateisinu seniai žinomą įsitikinimą, kad primoji kadencija skirta mokymuisi. Teko apsišlifuoti, perprasti sistemos niuansus, kad išsiaiškintumėme kryptį, gautume norimus rezultatus“, – sako dvi kadencijas baigęs dekanas. „Normalu, kad nauja vizija sukelia nepasitenkinimą dėl pokyčių, tačiau tai atlaikius pamažu ateina grąža ir įvertinimas“. Kaip pasakoja dekanas, antrą kartą išrinktas ir gavęs patvirtinimą, kad eina bendruomenei priimtinu keliu, jautėsi daug tvirčiau: „Rezultatai kalbėjo patys už save ir suteikė bendruomenei daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“.

„Be abejo, sunkiausia buvo įtikinti žmones nauja ateities vizija, sprendimais ir savo jėgomis. Pavyzdžiui, dėstytojai netikėjo galintys dėstyti anglų kalba, reikėjo laiko priprasti prie darbo dviem kalbomis, tačiau iššūkius įveikėme, kai pradėjome vystyti tarptautinius projektus su partneriais iš užsienio šalių. Jie paklojo pamatus studijų programoms anglų kalba“, – pasakoja doc. dr. Kęstutis Driaunys. Jis tiki, kad komandinis aukštų rezultatų siekimas leido lengviau išgyventi VU valdymo reformą ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarką. Svarbu paminėti, kad suplanuotas fakulteto veiklas jau 2014 m. pakoregavo karas Ukrainoje, o 2022-aisiais dėl pandemijos strigo tarptautinių studijų projektų vykdymas.

„Arqus“ pratęsė terminą paraiškoms į aljanso ambasadorių programą bei kviečia studentus jas pildyti iki lapkričio 15 d. „Arqus“ ambasadorių programa, kuriai vadovauja „Arqus“ studentų agora, siekiama sukurti studentų ambasadorių tinklą, propaguojantį aljanso vertybes ir iniciatyvas, bendradarbiaujantį su studentais, darbuotojais ir vietos bendruomenėmis.

Aktyviai propaguojantys „Arqus“ aljanso vertybes ir veiklą ambasadoriai taps kontaktiniai asmenys studentams, norintiems daugiau sužinoti apie aljansą ir jo programas. Jie skleis informaciją apie renginius ir veiklą, bendraus su kolegomis studentais ir darbuotojais, prisidės prie „Arqus“ Aljanso informavimo ir įsitraukimo iniciatyvų.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė 2018–2023 m. Lietuvos institucijų palyginamojo mokslo vertinimo rezultatus. Jie rodo, kad daugelyje sričių pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Aukščiausias – 5 balų – mokslo kokybės įvertinimas Lietuvoje suteiktas keturioms VU kryptims – biochemijai, etnologijai, filologijai, filosofijai. Pagal visų trijų kriterijų (mokslo kokybė, poveikis, perspektyvumas) suminį įvertį dvi VU kryptys – biochemija ir istorija – Lietuvoje vienintelės gavo aukščiausią 14,5 (iš 15) balo įvertinimą.

„Tokie vertinimai padeda aukštojo mokslo institucijoms ne tik tiksliau nustatyti savo veiklos kokybę, kryptis, bet ir kritiškai įvertinti, kuriose srityse veiklumas, įtaka sumažėjusi, kur reikėtų įdėti daugiau pastangų ar kur koncentruotis norint siekti tikrai aukšto lygio rezultatų. Realistiškas ir kritiškas savęs vertinimas svarbus visoms institucijoms. Įvertinti savo galias ir trūkumus, kad žengtume į priekį žinodami, ko sieksime ateityje“, – pakomentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Rektorius džiaugėsi VU pasiekimais, kadangi didžioji dalis mokslo krypčių, o kai kurios ir smarkiai, pagerino savo rezultatus ir pirmauja Lietuvoje.

Šalyje aukščiausias 5 balų įvertinimas suteiktas šešioms kryptims. Net keturios iš geriausiai įvertintų krypčių priklauso VU – biochemija, etnologija, filologija, filosofija. Dar septyniolikos mokslo krypčių mokslinės veiklos kokybė sulaukė labai gerų ir gerų vertinimų (4–4,5 balo).

Palyginti su 2013–2017 m. ekspertinio vertinimo rezultatais, šešiolikos VU vykdomų mokslo krypčių veiklos kokybės vertinimai kilo, o devynios išlaikė mokslo kokybės įvertį.

Humanitarinių mokslų srities trijų mokslo krypčių mokslo kokybė įvertinta aukščiausiai tarp visų šalies mokslo ir studijų institucijų. Ekspertai gyrė šios srities mokslininkų veiklą ir išskyrė aukštos kokybės publikacijas bei tarptautinį matomumą.

Augo ir socialinių mokslų srities mokslo kokybės vertinimai. Geriausiai – 4,5 balo – įvertintos ekonomikos ir politikos mokslų kryptys. Šios kryptys, taip pat ir teisės mokslo kryptis ekspertų vertintos geriausiai Lietuvoje. Itin gerai įvertinti edukologijos mokslo krypties pasiekimai per pastaruosius kelerius metus – reikšmingą poveikį tam turėjo edukologijos krypties tyrėjų potencialo sutelkimas. Ekspertai išskyrė aktyvų edukologijos krypties mokslininkų dalyvavimą projektinėje veikloje, tarptautinio lygio publikacijas bei partnerystes.

Gamtos mokslų srityje vertinta net dvylika mokslo krypčių. Aukščiausią – 5 balų – įvertį išlaikė biochemijos kryptis, labai gerų ir gerų įvertinimų sulaukė dar šešios mokslo kryptys. Net aštuonių krypčių mokslo kokybė vertinta geriausiai Lietuvoje.

Medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslo kokybė išlaikė 2013–2017 m. gautą vertinimą arba kilo. Ekspertai pažymėjo, kad reikšmingą poveikį medicinos ir sveikatos mokslų plėtrai turės naujasis Medicinos mokslų centras.

Technologijos mokslų krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kito nežymiai. Ekspertai itin teigiamai vertino daugelio šių mokslo krypčių projektinę veiklą, ryšius su įmonėmis, pabrėžė tyrimų rezultatų komercinimo potencialą ir galimybes plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

VU padalinių vykdomų veiklų socialinis ir ekonominis poveikis vertintas ypač gerai. Itin palankiai įvertinta VU padalinių mokslinių tyrimų infrastruktūra. Išskirtinio dėmesio sulaukė VU bibliotekos teikiamos galimybės: platus bibliotekos paslaugų tinklas, tinkamai parinktos bazės, pagalba VU akademinei bendruomenei ir mokomosios veiklos.

Aukščiausias mokslo kokybės įvertinimas – išskirtinių mokslo pasiekimų ir veiklos pripažinimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Mokslo veikla buvo vertinama pagal tris kriterijus, turinčius skirtingą svorį: tai mokslo veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); mokslo veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); mokslo veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Aukščiausias galimas vertinimas pagal kiekvieną įvertį – 5 balai. Vertinimą atlieka užsienio ekspertai. VU vertinti teikė 33 jame plėtojamų mokslo krypčių pasiekimus.

Iš viso buvo vertinami 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. 2023 m. atlikto ekspertinio mokslo veiklos vertinimo rezultatai skelbiami čia.